Tinkamai paruošta ir iškepusi meškos mėsa gali būti nepaprastai skani. Tačiau tam reikia specialių paruošimo ir kepimo būdų, kad mėsa nebūtų šiurkšti ir kieta. Dažniausiai valgoma rudojo arba juodojo lokio mėsa, kuri gali būti patiekiama kaip kepsniai, kepsniai, troškinys ir net dešra. Kaip ir kita laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsa, lokys gali pernešti kelių rūšių parazitus, todėl norint išvengti per maistą plintančių ligų, būtina tinkamai ją ruošti.
Ši mėsa yra natūraliai stipraus skonio, kieta ir itin riebi, todėl norint pašalinti riebalų perteklių, paprastai reikia plikyti. Išvirus mėsą galima dėti į troškinius ar padažus. Geriausia virti ant labai mažos ugnies arba lėtoje viryklėje. Tai padeda pašalinti žvėrienos skonį ir suminkština mėsą.
Jei virta lokio mėsa nepageidautina, pavyzdžiui, prie kepsnių ar kepsnių, prieš gaminant mėsą galima pamarinuoti. Kai kurie meškų medžiotojai prisiekia pasukų, kolos ar acto marinatu, kurie, kaip teigiama, naikina nemalonų meškos kvapą ir pagerina skonį. Rūgštūs marinatai, kuriuose yra acto, pomidorų, vyno ar citrinos sulčių, suardys ir suminkštins kietas mėsos skaidulas.
Tikėtina, kad šios rūšies mėsa turės pašalinį skonį dėl to, kad lokiai valgys bet ką ir viską. Kadangi jie yra visaėdžiai ir dažnai puola į šiukšliadėžes ir šiukšliadėžes, gali būti daugybė įžeidžiančių daiktų, kurie atsispindės mėsos skonyje. Meškų, gyvenančių atviruose laukiniuose regionuose, mėsa dažnai yra daug skanesnė nei tų, kurie buvo paimti iš labiau apgyvendintų vietovių. Jaunesnė lokio mėsa taip pat yra daug švelnesnė ir paprastai skanesnė nei vyresnių gyvūnų.
Pastaraisiais metais Jungtinėse Valstijose lokių medžioklė tapo populiaresnė dėl vis didėjančios lokių populiacijos. Daugelyje kitų pasaulio šalių, įskaitant Rusiją, Skandinaviją ir Kanadą, šie gyvūnai buvo pagrindinis maistas šimtmečius. Šiose šalyse mėsa patiekiama net restoranuose ir parduodama komerciškai.
Žalioje arba nepakankamai iškeptoje lokio mėsoje gali būti parazitų. Labiausiai paplitęs yra trichinos kirminas, kuris kartais aptinkamas ir nepakankamai iškeptoje kiaulienoje. Tai parazitas, sukeliantis trichineliozę – labai pavojingą ligą, kuri gali būti mirtina. Kruopštus gaminimas sunaikina šį parazitą, todėl lokio mėsa visada turi būti patiekiama gerai iškepusi.
Trichineliozės atmaina, kuria užsikrečia lokiai, žinoma kaip T. nativa. Šio tipo nušalimas nemiršta, kaip ir kitų rūšių trichineliozės. Šaldiklyje jis dažnai išlieka gyvybingas mėnesius ar metus, todėl kruopštus gaminimas tampa dar svarbesnis.