Kokie yra geriausi patarimai tręšti sodinukus?

Sodininkas turėtų vengti tręšti sodinukus taip, tarsi jie būtų visiškai suaugę augalai. Daigai yra jauni augalai ir su jais reikia elgtis atsargiai. Per daug trąšų anksti iš tikrųjų gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Jei daigą reikia patręšti, trąšas reikia atskiesti ir įberti nedidelį kiekį. Idealiu atveju trąšose būtų azoto, fosforo ir kalio.

Kai augalai turi pirmąjį tikrųjų lapų rinkinį, galima pradėti tręšti sodinukus. Tikrieji lapai yra lapai, kuriuos augalas išaugs bręsdamas, o ne skilčialapiai, kurie yra pirmieji du lapai, atsirandantys ant sodinuko. Skilčialapiai iš tikrųjų yra sėklos dalis ir iš pradžių maitina augalą. Jei sodininkė tręšia tada, kai matosi tik skilčialapiai, ji rizikuoja apdeginti augalą ir jo šaknis ar kitaip sugadinti.

Iš pradžių daigams tręšti reikėtų naudoti atskiestą trąšą. Idealiu atveju reikėtų tręšti 25 procentų trąšų tirpalu. Sodininkas gali pagaminti 25 procentų tirpalą, sumaišydamas vieną dalį trąšų su trimis dalimis vandens.
Prieš tręšdamas sodinukus, sodininkas turėtų palaistyti augalus. Reikia švelniai purkšti, kad nebūtų pažeistos šaknys. Kai dirva drėgna, kiekvienam daigui ji turėtų duoti ne daugiau kaip šaukštą (15 ml) trąšų.

Kai sodininkė pirmą kartą pradeda tręšti sodinukus, ji neturėtų naudoti trąšų per dažnai. Jis neturėtų būti taikomas kasdien. Ji gali pabandyti tręšti augalus kas savaitę ar dvi. Jei augalai pradeda augti aukšti ir atrodo liekni, tai rodo, kad ji naudoja per daug trąšų ir turėtų juos sumažinti. Trumpiems, žemaūgiams augalams gali prireikti daugiau trąšų.

Sėjinukams toliau augant ir išaugant į brandžius augalus, sodininkas gali pradėti didinti trąšų koncentraciją. Praėjus dviem savaitėms po to, kai ji pradeda tręšti sodinukus, ji gali pabandyti padidinti koncentraciją iki 33 proc., o po dviejų savaičių – iki 50 proc. Tačiau jai gali tekti sumažinti koncentraciją, jei augalai atrodo pertręšti.

Augalų ir sodinukų trąšose paprastai yra trys būtinos pagrindinės makroelementai – azotas, fosforas ir kalis. Daugelis trąšų yra pažymėtos NPK kiekvienai atitinkamai maistinei medžiagai kartu su skaičiumi prie kiekvienos raidės. Pavyzdžiui, N10, P5, K5 reiškia, kad trąšose yra dvigubai daugiau azoto nei fosforo ir kalio. Augalams reikia azoto, kad augtų vešli lapija, fosforo, kad šaknys būtų sveikos, ir kalio, kad atsispirtų ligoms ir išlaikytų drėgmę.