Ultramaratono treniruotės yra būtinos žmonėms, norintiems bėgti ilgas distancijas, vadinamas ultramaratonu. Paprastai ultramaratonu galima laikyti bet kokios distancijos, ilgesnės nei maratonas, arba ilgesnės nei 26.2 km (42.16 mylios) bėgimą. Subalansuota mityba ir tvirtas treniruočių planas yra būtini ultramaratono treniruotėms. Be to, prisirišimas prie kūno ir treniruotės su atitinkama įranga taip pat yra svarbios ultramaratono treniruotės dalys.
Be tinkamos mitybos dauguma bėgikų negalės įveikti ilgų nuotolių bėgimų, susijusių su ultramaratonais. Bėgiko racioną turėtų sudaryti įvairūs nesmulkinti grūdai, tokie kaip rudieji ryžiai, kvinoja ir bulguras. Bėgikai taip pat turėtų valgyti daug vaisių ir daržovių. Daugelis ilgų nuotolių bėgikų stengiasi sudaryti 60 procentų savo dietos iš angliavandenių, 20 procentų riebalų ir 20 procentų baltymų. Jie taip pat gali bandyti apriboti druskos, cukraus ir alkoholio suvartojimą.
Paprastai geras ultramaratono treniruočių planas yra labai svarbus norint užbaigti ilgo nuotolio lenktynes. Šiuos treniruočių planus galima rasti lenktynių svetainėse, bėgimo klubuose, žurnaluose, knygose ir interneto šaltiniuose. Paprastai ultramaratonui besitreniruojantis asmuo kiekvieną savaitę nubėgs vieną ilgą, daugiau nei keturių valandų, bėgimą, taip pat kelis trumpesnius bėgimus. Vykstant treniruotei ilgo ir trumpesnių bėgimų atstumas ilgės.
Kiti ultramaratono treniruočių patarimai – bėgimas ant kalvos ir bėgimas su draugu. Kalvos yra naudingos norint padidinti bėgiko jėgą, o draugas gali suteikti moralinę paramą ar padrąsinimą ilgų bėgimų metu. Kartais bėgikui gali tekti išanalizuoti savo eiseną, kad įsitikintų, jog bėgiodama ji nemaišo kojų. Tobulinus savo eiseną galima išvengti traumų.
Klausymasis savo kūno yra vienas geriausių ultramaratono treniruočių patarimų. Jei pradeda skaudėti kūno dalį, geriausia pabandyti išsiaiškinti, kodėl ją skauda, ir ištaisyti problemą. Kartais negalavimą galima ištaisyti pakeičiant pavarą. Kitais atvejais gali prireikti fizinio terapeuto arba gydytojo, kad pašalintų skausmą.
Ultramaratono bėgikai taip pat turi atkreipti dėmesį į aukščio ligos požymius, tokius kaip galvos skausmas, nuovargis, pykinimas ir sumažėjęs apetitas, ypač bėgiojant dideliame aukštyje. Lėtai aklimatizuojantis prie aukščio ir išlaikant hidrataciją, galima išvengti aukščio ligos. Jei bėgikas susiduria su aukščio liga, gali prireikti poilsio ar medicininės intervencijos.
Daug kartų su ultramaratono treniruotėmis susijusių negalavimų galima išvengti naudojant tinkamą įrangą. Daugeliu atvejų ultramaratono bėgikams reikia priekinių žibintų, drėkinimo paketų ir maisto. Jiems taip pat gali prireikti pakeisti drabužius, papildomus batus ir lubrikantą, kad jie nesusitrintų. Analizuodami maršrutą, kai kurie bėgikai galės pasakyti, kuri įranga yra svarbiausia jų treniruotėms. Pavyzdžiui, maršrute, kuriuo kopiama į kalnus, gali reikėti, kad bėgikas atsineštų striukę ir antblauzdžius.