Poezijos interpretacija gali būti šiek tiek sudėtinga ir sudėtinga, nors yra keletas metodų, kuriais žmogus gali lengviau skaityti ir suprasti net sudėtingus eilėraščius. Pirmas dalykas, kurį žmogus turėtų padaryti skaitydamas eilėraštį, yra perskaityti visą kūrinį nuo pradžios iki pabaigos, visai nebandant jo interpretuoti. Po šio pradinio skaitymo jis arba ji turėtų jį perskaityti antrą kartą lėčiau ir pradėti interpretuoti eilėraštį. Poezijos interpretacija gali apimti daugybę procesų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į pavadinimą, nes jis susijęs su eilėraščio turiniu ir bet kokia naudojama vaizdine kalba.
Poezijos interpretavimo procesas daugeliui skaitytojų gali būti bauginantis, tačiau nebūtinai toks sunkus, kaip gali pasirodyti. Norint suprasti patį eilėraštį paviršiniu lygmeniu, prieš pereinant prie bet kokių galimų gilesnių prasmių, reikėtų panaudoti pagrindinį aiškinimą. Tai dažnai gali prasidėti paprastu, paprastu eilėraščio skaitymu nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant pavadinimą. Šio skaitymo metu neturėtų atsirasti jokia poezijos interpretacija; eilėraštis turėtų būti tiesiog perskaitytas, kad būtų galima pajusti bendrą toną, pasakojimą ir struktūrą.
Kai tai bus nustatyta, skaitytojas turėtų pradėti poezijos interpretaciją antrojo skaitymo metu. Skaitytojas, studijuodamas eilėraštį antrą kartą, turėtų atkreipti dėmesį į pavadinimą ir pagalvoti, ką jis gali reikšti dabar, kai skaitytojas vieną kartą perskaitė visą eilėraštį. Pavadinimas gali nustatyti paties eilėraščio toną arba veikti kaip antrinė struktūra, skirta lydėti eilėraštį. Taip pat gali būti, kad pavadinimas nusako bendrą paties eilėraščio tikslą ar prasmę. Jei eilėraštis be pavadinimo, skaitytojas turėtų pagalvoti, kodėl poetas jai nedavė pavadinimo ir kaip tas pavadinimo trūkumas gali atspindėti platesnę poezijos interpretaciją.
Ši poezijos interpretacija gali tęstis per visą antrinį skaitymą, nes skaitytojas daugiau dėmesio skiria vaizdinei poemos kalbai. Jei poetas lygina du dalykus, skaitytojas turėtų pagalvoti, kaip tie du dalykai yra susiję ir ką palyginimas atskleidžia apie kiekvieną iš jų. Eilėraštis, kuriame rožė lyginama su moterimi, gali turėti gana paprastą prasmę, nes kiekvieną autorius laiko gražiu.
Tačiau gilesnė prasmė gali atsirasti dėl tolesnės poezijos interpretacijos, kai skaitytojas svarsto kitus rožės aspektus. Pavyzdžiui, tai, kad rožę lydi skausmingi spygliai arba kad rožė nupjaunama ir demonstruojama taip, kad atrodytų gražiai, bet tada greitai nuvysta ir miršta. Šios reikšmės gali išplėsti pradinį palyginimą, atsižvelgiant į kitas eilėraštyje pateiktas mintis, kad parodytų, kad moteris yra graži ir pavojinga arba kad jos grožis per greitai išblės.