Geriausi patarimai dėstant teologiją – suprasti dalyką, mokėti tai padaryti suprantamą studentams ir būti labai organizuotam. Be to, mokytojas turi turėti aistros įtraukti mokinius ir noro paskatinti juos mokytis patiems. Teologija kartais yra ginčytinas dalykas, todėl jį reikia dėstyti lygiai ir be šališkumo už ar prieš vieną konkretų požiūrį.
Teologija iš esmės tiria Dievo prigimtį. Vakarų mąstyme jis yra glaudžiausiai susijęs su judėjų, krikščionių ir islamo Dievo versijomis, bet taip pat gali būti taikomas tiriant, kaip kitos religijos žiūri ir garbina savo Dievą ar Dievus. Pirmas patarimas mokant teologijos yra tiksliai žinoti, ko reikia mokyti. Tai reiškia, kad reikia žinoti, ar kursas turi būti skirtas mokyti studentus apie vieną konkrečią bažnyčią, vieną konkrečią religiją ar pateikti pagrindinių pasaulio religijų apžvalgas.
Dėstomos teologijos tipas ar tipai turės įtakos kurso struktūrai. Apžvalgos kursas turės šiek tiek paliesti kiekvieną pagrindinę religiją. Šie kursai paprastai skirstomi į religiją, o vėliau skirstomi į dalis, tokias kaip istorija ir pagrindiniai religijos elementai. Kursą, kuriame mokoma tik apie vieną religiją, galima suskirstyti į teminius elementus, tačiau jie turės pažvelgti į tai, kaip kiekviena bažnyčia ar sekta žiūri į šį elementą. Kursas, kuriame mokoma tik apie vieną bažnyčią, pavyzdžiui, metodistų teologija, išsamiai apžvelgs kiekvieną teologijos elementą, nekreipiant dėmesio į interpretacijas iš už bažnyčios ribų.
Teologijos dėstytojai turėtų gerai pažinti studentus. Tai reiškia kurso susiejimą su numanomomis ir patikrintomis studentų žinių rinkiniais. Vidurinės ar vidurinės mokyklos teologijos kursas reikš teologijos mokymą pačioje pradžioje. Teologijos dėstymas universitetų ar kolegijų studentams reikš, kad mokytojas galės geriau praleisti pagrindines sąvokas ir susikoncentruoti ties detalėmis. Mokymas vyresniems mokiniams reiškia, kad mokytojas gali mažiau rūpintis mokinių pramogavimu.
Nepriklausomai nuo studentų žinių lygio, teologija yra tankus dalykas. Tai reiškia, kad labai svarbu, kad mokytojas suprastų, ko moko. Daugumoje aukštųjų institucijų dirba žmonės, studijavę teologiją. Kitose mokyklose tokios prabangos gali ir nebūti, todėl mokytojas turi apsukti galvą šia tema ir suprasti sąvokas bei argumentus apie išganymą, Dievo prigimtį, sakramentus ir, pavyzdžiui, tai, kas vyksta per Eucharistiją.
Mokytojas turi ne tik tai suprasti, bet ir priversti mokinius suprasti dalyką. Teologijos mokymas reiškia, kad studentams suteikiama informacija, o vėliau padedama ją interpretuoti ir įvertinti, bet taip pat skatinamas susidomėjimas dalyku. Tai reiškia, kad mokytojai turi mokėti teologiją išdėstyti suprantamai ir patraukliai.
Teologijos mokymasis yra tikėjimo ir susidomėjimo reikalas. Kai kurie studentai, pasirinkę teologijos studijas, tai darys, nes nori mokytis, o daugelis turės iš anksto susidariusią nuomonę apie tam tikras sritis. Leisti studentams aptarti teologijos elementus. Mokytojas gali pristatyti tam tikrą temą, tada pradėti ją diskusijai arba užduoti klausimą, pavyzdžiui, „Ar duona ir vynas Eucharistijos metu virsta Kristaus kūnu ir krauju? o vėliau po diskusijos ar jos metu pateikti oficialias to klausimo interpretacijas, kad sukeltų reakcijas.
Vienas svarbus patarimas mokant teologijos – mokytojas turi išlikti atviram. Svarbu, kad mokiniai galėtų susidaryti savo nuomonę. Klasėse ir vertinimuose turi būti tikrinamas supratimas, tačiau jie taip pat turi suteikti mokiniams galimybę pareikšti savo nuomonę šiuo dalyku. Mokytojui nėra gera mintis lyginti mokinio nuomonę su savo nuomone šiuo dalyku, todėl mokytojas turėtų stengtis būti kuo objektyvesnis.