Kai kurie iš geriausių vaidybos patarimų reikalauja, kad aktorius atkreiptų dėmesį į detales, dėl kurių jo personažai atrodo realistiški ir prikaustantys. Pavyzdžiui, net nedideli balso tono svyravimai gali labai skirtis tarp geros ir blogos vaidybos. Aktoriai turi išmokti skaityti scenarijus įvairiais būdais, kad gautų geriausią įmanomą versiją. Gebėjimas gerai vaidinti tik akimis yra vienas geriausių vaidybos patarimų trokštantiems aktoriams.
Geri aktoriai turi gebėti per akis išreikšti veikėjo mintis ir jausmus, kad būtų tikėti ir įdomūs. Jei veido išraiška neatitinka situacijos, kurioje veikėjas yra tam tikru scenarijaus momentu, žodžiai ir simbolis gali atrodyti lygūs. Daugelis aktorių linkę per daug sureikšminti rankų ar rankų gestus, o ne perteikti emocijas ir mintis akimis. Žinoma, televizija ir filmai su stambiu planu yra ypač geros priemonės subtilioms veido išraiškoms užfiksuoti. Teatro aktoriai turi būti šiek tiek dramatiškesni judesiuose ir kalboje, nes nuolatiniai stambaus plano vaizdai scenoje nėra įprastas reiškinys.
Pauzės tarp žodžių ir eilučių yra dar vienas iš geriausių vaidybos patarimų. Geriausias patarimas, kaip elgtis su pauzėmis vaidinant, yra naudoti jas taip, kaip tas veikėjas elgtųsi, jei jis būtų žmogus realiame gyvenime. Tai taikoma ne tik pauzės tarp dialogo trukmei, bet ir tam, ką aktorius daro akimis ir kūnu. Pavyzdžiui, jei veikėjas ką tik prisipažino esąs kito veikėjo žudikas, ką tokio veikėjo kilmę ir savybes turintis asmuo galėtų daryti tokioje situacijoje? Ar jis (ji) stabtels ir pažiūrėtų į šalį su nerimu akyse, ar akys blykčiotų ir būtų iššaukiančios, nes scenarijuje buvo pažymėta, kad veikėjas prisipažįsta piktai?
Vienas geriausių vaidybos patarimų – gebėjimas nuodugniai suprasti scenarijų, nes kai aktorius supranta veikėjo jausmus kiekvienoje scenoje, aktoriaus kūno kalba ir balso linksniai greičiausiai tam veikėjui labiau tiks. Jei aktorius nėra tikras, kaip tiksliai pasakyti eilutę, yra didesnė tikimybė, kad kiekvieno sakinio pabaiga bus linksniuojama kaip klausimas, ir tai nelaikoma įspūdinga vaidyba. Kuo natūralesnis aktorius gali priversti savo personažą susidurti su skirtingomis situacijomis, tuo labiau tikėti personažas ir aktorius.