Kai temperatūra nukrenta ir pradeda snigti, bėgimas lauke gali atrodyti pavojinga perspektyva. Žiemos oro sąlygos neišsilavinusiam bėgikui gali sukelti hipotermiją, nušalimą, kvėpavimo takų skausmą ir griūtis. Tačiau, laikydamiesi kelių atsargumo priemonių, bėgikas gali įveikti daugelį žiemos bėgimo pavojų. Kai kurios iš naudingiausių žiemos bėgimo saugos priemonių yra strategiškas apsirengimas, kvėpavimo reguliavimas ir kritimo keliuose rizikos žinojimas.
Dvi didžiausios žiemos bėgimo rizikos yra hipotermija arba labai žema kūno temperatūra ir nušalimas arba odos nušalimas. Ekstremaliais atvejais šios sąlygos gali sukelti vienos ar kelių galūnių amputaciją ir net mirtį. Strateginis apsirengimas yra viena geriausių apsaugos priemonių nuo šių pavojų.
Drėgmė ant odos, nesvarbu, ar tai būtų prakaitas, ar krintantis sniegas, kūno temperatūra gali nukristi iki pavojingo lygio. Taigi, gerą žiemos bėgimo aprangą turėtų sudaryti kruopščiai parinkti sluoksniai, kurie apsaugotų elementus, o prakaitą pašalintų nuo odos. Tai gali būti vandeniui atspari striukė, dėvima ant sportinio viršaus ilgomis rankovėmis, specialiai sukurto prakaitui pašalinti. Kai bėgiko kūno temperatūra pakyla, jis gali norėti laikinai nusivilkti striukę, kad sumažintų prakaitavimą.
Odos uždengimas yra viena geriausių apsaugos priemonių nuo nušalimo. Todėl skrybėlės, pirštinės ir šiltos kojinės, idealiai tinkančios prakaitą sugeriančioms savybėms, yra būtinos bėgimui žiemą. Šalčiausiomis dienomis bėgikas turėtų pasirūpinti, kad užsidengtų visą veidą, dėvėdamas slidinėjimo kaukę ir šaliką ar kaklo piltuvą.
Kvėpavimo diskomfortas yra dar viena žiemos bėgimo rizika. Tai atsiranda, kai itin šaltas oras išdžiovina kvėpavimo takus, todėl kvėpavimas tampa skausmingas. Kadangi ši būklė pablogėja, kai kvėpavimas tampa vis greitesnis, žiemos bėgikai turėtų apsvarstyti galimybę vengti sunkaus kvėpavimo ir trumpus, greitus bėgimus keisti ilgais, lėtais bėgimais.
Šlapi ar apledėję keliai ar takai yra dar vienas dažnas žiemos bėgimo pavojus. Kritimas ant šių slidžių paviršių gali sukelti skausmą, mėlynes, patempimus ar net kaulų lūžius. Deja, bėgikas savo vietovėje mažai kontroliuoja kelių ir takų sąlygas. Tačiau jis gali valdyti savo bėgimo maršrutą planuodamas iš anksto. Kadangi daugumoje JAV miestų ir miestų žiemos mėnesiais sniego valymas ir sūdymas yra savivaldybės, bėgikams gali būti saugiausia rinktis vietines gatves, o ne kaimo ar privačius takus, kuriais žiemą gali būti neprižiūrima.