Tarp geriausių arba populiariausių vaistažolių nuo nerimo yra ramunėlių, jonažolių ir valerijonų. Šie vaistažolių preparatai nėra naujiena; Pavyzdžiui, ramunėlės gyvuoja tūkstančius metų. Kaip ir kitų aukščiau paminėtų žolelių, vienas iš populiariausių ramunėlių naudojimo būdų yra skatinti nusiraminti ir pažaboti nedidelį nerimą.
Paprastai daugumos vaistažolių preparatų nereglamentuoja maisto ir vaistų agentūros. Tai reiškia, kad žolelių veiksmingumas kartais yra anekdotinis ir moksliškai neįrodytas. Panašiai kaip ir receptiniai vaistai, vaistažolių preparatai gali turėti šalutinį poveikį. Kai kurie iš šių šalutinių poveikių gali būti gana rimti ar net mirtini. Kai vaistažolių preparatai vartojami atsargiai ir saikingai, kai kurie žmonės prisiekia jų veiksmingumu mažinant nerimą.
Ramunėlės yra turbūt viena iš labiausiai žinomų žolinių vaistų nuo nerimo. Iš ramunėlių augalų žiedų dažnai ruošiama arbata, skysti ekstraktai ar piliulės. Ramunėlės yra žinomos kaip vaistas nuo nemigos ir nerimo, jos naudojamos skrandžio sutrikimams ir kitoms virškinimo trakto problemoms gydyti.
Retos alerginės reakcijos į ramunėlę yra gerklės patinimas, dusulys, odos išbėrimas ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija, vadinama anafilaksija. Alerginės reakcijos į augalinius preparatus dažniausiai pasireiškia žmonėms, alergiškiems ramunių šeimai. Be ramunėlių, šiai augalų šeimai priklauso chrizantemos, medetkos ir ambrozijos.
Jonažolė taip pat yra viena iš gerai žinomų vaistažolių nuo nerimo. Jis buvo naudojamas šimtmečius. Ši žydinti šios žolės viršūnė dažniausiai naudojama arbatos ir kapsulių pavidalu. Moksliniai tyrimai parodė prieštaringus jonažolės veiksmingumo rezultatus.
JAV Nacionalinio papildomosios ir alternatyviosios medicinos centro atliktas tyrimas parodė, kad jonažolė nėra veiksminga gydant vidutinio sunkumo depresiją. Buvo rasta tam tikrų įrodymų, kad jis gali būti veiksmingas gydant lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją. Kai kurie šalutiniai poveikiai, kuriuos reikia stebėti, yra jautrumas saulės šviesai, nuovargis, galvos skausmas, burnos džiūvimas ir net padidėjęs nerimas.
Valerijono augalo šaknis yra dar viena gerai žinoma vaistažolė, mažinanti nerimą. Valerijonas dažnai vartojamas arbatos arba kapsulių pavidalu. Valerijonas yra žinomas dėl savo raminamojo poveikio ir dažniausiai vartojamas nemigai gydyti, o kai kurie požymiai rodo, kad jis veiksmingas gydant nerimą.
Reikšmingas ir ilgalaikis valerijono šalutinis poveikis paprastai nėra žinomas. Panašiai kaip ir jonažolė, valerijonas kai kuriems žmonėms gali padidinti nerimą ir susijaudinimą. Kitas galimas šalutinis poveikis yra nereguliarus širdies plakimas ir galvos skausmas.
Naudojant bet kokius vaistažolių vaistus nuo nerimo, reikia atidžiai laikytis visų dozavimo rekomendacijų, vadovaujant patikimam žolininkui arba gydytojui. Jei vartojate kokių nors kitų žolelių ar vaistų, reikia pasitarti su gydytoju, nes gali pasireikšti sąveika. Kaip ir vartojant receptinius vaistus, vieni žmonės pajus savo būklės pagerėjimą vartodami vaistažoles, o kiti – ne. Ilgalaikis nerimas gali rodyti rimtą būklę ir gali prireikti psichologinio gydymo ar kitokio gydymo.