Kai asmuo pirmą kartą kreipiasi profesionalios pagalbos, kad išspręstų emocinę ar psichologinę problemą, konsultacijos paprastai vyksta individualiai su apmokytu psichoterapeutu ar psichologu. Vis dėlto, kai šie užsiėmimai progresuoja ir klientui tampa patogiau, kai kurie konsultantai gali pristatyti grupinės terapijos idėją. Ją dažnai sudaro nedidelė klientų grupė, paprastai ne daugiau kaip 10–15, kurie atrenkami specialiai pagal jų įvairų požiūrį ir patirtį. Terapeutai tikisi, kad socialinė sąveika ir grupinių užsiėmimų dinamika kiekvienam klientui suteiks taip reikalingą požiūrį į jo paties aplinkybes.
Vienas iš terapijos grupėse pranašumų yra nuomonių įvairovė. Individualaus kliento ir terapeuto santykiai gali tapti labai izoliuoti. Šiuose užsiėmimuose išsakytų minčių terapeutas dažnai neginčija, tik jas išnagrinėja atidžiau. Tačiau grupinio užsiėmimo metu kiekvienas dalyvis gali laisvai ginčyti ar kritikuoti kito dalyvio teiginius, neperžengdamas tam tikrų ribų. Pavyzdžiui, patyręs narkomanas sveikstantis gali atpažinti kito narkomano neigimą ir įtikinti jį ar ją susidurti su realybe. Skatindama skirtingas nuomones, grupinė terapija gali veiksmingai motyvuoti kiekvieną dalyvį nuoširdesniam bendravimui su kitais.
Kitas šio tipo terapijos privalumas – socialinė sąveika tarp skirtingų amžių, kultūrų ir lyčių. Daugelis grupinės terapijos lyderių reikalauja anonimiškumo ir diskretiškumo ne seansų metu, todėl kiekvienas dalyvis gali laisvai priskirti savo „identifikatorius“ kitiems dalyviams. Vienas gali atstovauti slegiamiems tėvams, o kitas gali būti laikomas sutuoktiniu. Ši įvairovė yra naudinga tiems, kurie kenčia nuo socialinio nerimo sutrikimų ar savigarbos problemų. Pavyzdžiui, užsiėmimų metu jaunas vyras, kenčiantis nuo socialinio nerimo sutrikimo, gali sužinoti, kaip jį vertina patraukli moteris, vyresnė tėvų figūra ir savo amžiaus vyras. Kai dalyviai pradeda derinti savo neracionalius įsitikinimus su tikrove, gali prasidėti tikras emocinis gydymas.
Kai kurie grupinių užsiėmimų dalyviai gali jausti patobulintą tikslo ar struktūros jausmą. Lankydami reguliariai suplanuotus susitikimus, kai kurie kenčiantys nuo socialinių sutrikimų gali jaustis priklausantys. Dalyvis, kuris vieną savaitę jautėsi ypač reikalingas ar bejėgis, kitą savaitę gali tapti pasitikinčiu grupės vadovu. Dalyviai gali panaudoti savo stipriąsias puses, kad sustiprintų vienas kitą krizės metu. Daugeliui žmonių, konsultuojančių dėl pykčio valdymo ar netinkamo socialinio prisitaikymo sutrikimų, dažnai naudinga grupinė terapija, nes jie gali pamatyti kitus, kurie susiduria su tais pačiais sunkumais.
Nors grupinė terapija gali būti ne ideali priemonė visiems, kurie ieško asmeninės konsultacijos, daugumai dalyvių šie užsiėmimai pasirodė veiksmingi. Grupiniai užsiėmimai paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o dalyvavimas beveik visada yra savanoriškas. Nemažai sveikimo grupių, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų, taiko grupinės terapijos metodus, kad padėtų narkomanams rasti jėgų skaičiuose ir suvokti, kad jie nėra vieni pasaulyje.