Mitologijoje yra daug galimų gyvūnų vaidmenų, dažnai priklausomai nuo kultūros, iš kurios tie mitai kilę. Gyvūnai dažnai naudojami pasakojimuose kaip būdas padėti ar pakenkti veikėjui, atrodo, veikia kaip kaprizingos prigimties jėga. Taip pat yra daugybė mitologinių tradicijų, kuriose gyvūnai yra patys personažai, dažnai veikiantys kaip dievai ar dvasios gyvūno pavidalu, kad reprezentuotų įvairias idėjas ar veiksmus žmonėms. Kai kuriais atvejais gyvūnai mitologijoje gali būti garbinimo objektai, o kitais atvejais jie yra siaubingi padarai, vaizduojantys blogį ar sunaikinimą.
Gyvūnai mitologijoje gali būti vaizduojami ir naudojami įvairiais būdais, nors vienas iš labiausiai paplitusių yra tiesiog kaip pasakojimo priemonė. Nors kai kurie mitai suteikia gyvūnams antgamtinių galių ar žmogaus minties, yra ir kitų istorijų, kuriose jie tiesiog yra gyvūnai. Jie gali būti naudojami simboliniams tikslams, pavyzdžiui, pelėda yra Atėnės sinonimas arba delfinai, rodantys Poseidono buvimą. Jie taip pat gali tiesiog pakeisti istorijos eigą būdami šalia, pavyzdžiui, pasakoje apie Orfėją ir jo žmoną Euridikę, kuri vestuvių dieną užlipa ant gyvatės ir yra įkandama bei miršta.
Yra keletas atvejų, kai mitologijoje gyvūnams suteikiamas nepaprastas intelektas, dažnai jie veikia kaip dievai ar dvasios. Pavyzdžiui, egiptiečių mitologijoje gausu dievybių atvaizdų, kuriuose derinami žmogaus ir gyvūno bruožai, dažnai žmogaus kūnas ir gyvūno galva. Amerikos indėnų istorijose taip pat pasakojama apie gyvūnus, kurie gali įgauti žmogaus pavidalą, pavyzdžiui, vyrus ir moteris, kurie atrodo kaip lokiai, bet iš tikrųjų yra žmonės su meškos oda, arba pasakojimai apie apgaviką kojotą. Daugelyje Afrikos istorijų taip pat yra gyvūnų, kurie elgiasi kaip žmonės, kalba ir mąsto, įskaitant vorus ir kiškius.
Gyvūnai mitologijoje taip pat gali būti laikomi neigiamų sąvokų simboliais. Yra daugybė istorijų, kuriose žmonės paverčiami gyvūnais, dažnai kaip bausmė už nepatinkančius dievus ar dievybes; tokios pasakos gana paplitusios graikų ir romėnų mitologijoje ir surinktos Ovidijaus veikale pavadinimu Metamorfozė. Kai kurie gyvūnai mitologijoje yra grynai išgalvoti padarai, kartais tiesiog neįprastai didelė įprasto gyvūno versija arba keistas skirtingų kitų gyvūnų bruožų ir bruožų derinys. Šie monstrai dažnai naudojami tiriant herojus tokiose istorijose, kaip Persėjas ir Medūza, arba kaip priminimus apie tamsiąją ar laukinę žmogaus prigimties pusę, kaip matyti Minotaure.