Žmonėms ne visada pasireiškia hiatal išvaržos simptomai. Tiesą sakant, asmuo, sergantis šia liga, gali to visiškai nežinoti, nebent gydytojas ją aptiktų atsitiktinai, gydydamas kitą ligą. Taip dažnai atsitinka, kai hiatal išvarža yra maža. Tačiau kartais didesnės hiatal išvaržos sukelia simptomus. Tarp didesnės hiatal išvaržos simptomų yra krūtinės skausmas, rėmuo ir pykinimas.
Hiatal išvarža yra būklė, kai žmogaus skrandis stumiasi į diafragmos angą, per kurią stemplė patenka į skrandį. Dažnai ši būklė nesukelia ryškių simptomų pacientui. Mažos hiatos išvaržos atveju žmogus ilgą laiką gali turėti tokią išvaržą, nežinodamas, kad kažkas negerai. Tačiau kartais gydytojai aptinka šias mažas išvaržas tirdami ar gydydami pacientus dėl kitų ligų. Jei hiatal išvarža nedidelė ir nesukelia sveikatos problemų, gydytojas gali nerekomenduoti jos gydymo.
Kartais žmonėms pasireiškia hiatal išvaržos simptomai. Daugeliu šių atvejų simptomai apima virškinamąjį traktą. Pavyzdžiui, šia liga sergančiam žmogui gali atsirasti rėmuo, o kai kuriais atvejais jį gali kamuoti ir stemplės spazmai. Kartais asmuo, sergantis šia liga, taip pat gali patirti refliuksą, kuris atsiranda, kai skrandžio turinys juda atgal į paciento stemplę. Dažnas raugėjimas, kosulys, žagsėjimas ir rijimo sutrikimai taip pat gali išsivystyti, kai žmogui yra išvarža. Taip pat gali pasireikšti krūtinės skausmas, pykinimas, vėmimas, rijimo pasunkėjimas ir pilvo pūtimas.
Rečiau hiatal išvaržos simptomai gali būti kvėpavimo pasunkėjimas. Tai gali atsirasti, kai išvarža sutrikdo normalų paciento diafragmos raumenų judėjimą. Kai tai įvyksta, plaučiams gali būti sunku visiškai išsipūsti.
Itin retais atvejais žmogui, turinčiam išskirtinai didelę hiatalinę išvaržą, gali atsirasti net širdies problemų. Tai atsitinka, kai hiatal išvarža spaudžia širdį. Kartais slėgis, ypač kartu su dujų slėgiu, gali prisidėti prie degeneracinės širdies ligos išsivystymo. Laikui bėgant šis spaudimas gali padidinti nukentėjusio asmens širdies priepuolio riziką.
Jei žmogus neturi hiatal išvaržos simptomų, jam greičiausiai nereikės gydymo. Tačiau atsiradus simptomams, gydytojas gali rekomenduoti vaistus, turinčius įtakos skrandžio rūgšties gamybai, kad palengvintų rėmenį ir susijusius simptomus. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.