Hiperaktyvumas arba dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, kaip jis dažniausiai vadinamas, dažnai pirmą kartą pastebimas vaikystėje. Pagrindiniai hiperaktyvumo simptomai yra nedėmesingumas, impulsyvumas ir per didelis aktyvumas. Šie simptomai tikrai gali viršyti vaikystės metus ir pasireikšti paaugliams bei suaugusiems.
Nedėmesingumas apima sunkumus, susijusius su gebėjimu susikaupti ir organizuoti, taip pat nesugebėjimą prisiminti, kas pristatoma ar tiriama. Asmeniui, kuriam būdingi nedėmesingi hiperaktyvumo požymiai, sunku pradėti ar atlikti užduotis. Monotoniškos užduotys yra ypač sunkios tiems, kurie kenčia nuo neatidumo, tačiau sudėtingos ir sudėtingos užduotys taip pat gali būti varginančios.
Impulsyvumas, dar vienas iš dažniausiai pasitaikančių hiperaktyvumo simptomų, verčia paveiktuosius kalbėti ar veikti prieš galvodami apie situaciją. Šis simptomas trukdo žmogui priimti išmintingus sprendimus ar efektyviai spręsti problemas. Tai taip pat gali turėti įtakos žmogaus galimybėms kurti ir palaikyti asmeninius santykius, išlaikyti darbą ar protingai leisti pinigus.
Didelis fizinio aktyvumo lygis arba pats hiperaktyvumas verčia žmones, kurie taip elgiasi, daug kalbėti, dažnai svirduliuoti ar nervintis, jiems sunku atlikti veiklą, kuri paprastai būna tyli arba rami. Šis per didelis aktyvumas dažnai sukelia problemų, kai hiperaktyvumo požymių turintys vaikai bando bendrauti su vidutinio aktyvumo vaikais.
Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai gali būti nedėmesingi ir labai aktyvūs, tokio amžiaus hiperaktyvumą diagnozuoti sunku. Su mokyklinio amžiaus vaikais problemas pastebėti šiek tiek lengviau, nes hiperaktyvumo simptomai dažnai trukdo mokykliniam darbui ir socialiniams įgūdžiams. Kai kurie įprasti mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo rodikliai yra ar daugiau iš šių: savigarbos problemos, pažymių ar žemų testų balų problemos, organizacinių ir mokymosi gebėjimų trūkumas ir socializacijos problemos.
Paaugliams hiperaktyvumo simptomai mažiau trikdo. Paauglių ir jaunų suaugusiųjų hiperaktyvumo simptomus gali sustiprinti stresai, tokie kaip mokyklos keitimas ar studijų pradžia. Vaikai ir paaugliai, kurie laikomi hiperaktyviais, dažnai laikomi mažiau subrendusiais nei jų bendraamžiai. Hiperaktyviems suaugusiems gali kilti sunkumų išlaikyti darbą ar santykius.
Hiperaktyvumo diagnozė dažnai nustatoma atlikus patikrinimus, įskaitant ligos istoriją, pokalbį su pacientu, fizinę apžiūrą ir elgesio patikrą, kurią dažniausiai atlieka tėvai ir mokytojai. Kadangi yra ir kitų ligų, kurioms būdingi hiperaktyvumo simptomai, profesionalams svarbu atsižvelgti į visus veiksnius. Gabiems, nepakankamai maitinamiems, skriaudžiamiems ar apleistiems vaikams gali pasireikšti simptomai, panašūs į tuos, kurie susiję su hiperaktyvumu. Kitos sveikatos būklės, tokios kaip elgesio sutrikimas, depresija ir nerimas, taip pat autizmas, gali sukelti panašius simptomus.