Hiperbarinė deguonies terapija apima kvėpavimą grynu deguonimi, kai kameroje palaikomas didesnis nei atmosferos slėgis. Dekompresinė liga, apsinuodijimas anglies monoksidu, žaizdos, osteomielitas, odos transplantacijos ir nudegimai gali būti gydomi tokiu būdu. Su šio tipo terapija susiję trūkumai yra skysčių kaupimasis, skausmas ausyse, laikini regėjimo pokyčiai, paūmėjusi katarakta, galimas plaučių plyšimas, nuovargis ir toksinis poveikis deguoniui. Gydymas dar nėra plačiai priimtas pagrindinėje medicinos bendruomenėje, todėl kartais gali būti sunku gauti siuntimą. Be to, kelios ligoninės turi hiperbarines patalpas, todėl sunku gauti šį gydymą.
Jei organizme greitai sumažėja slėgis, ištirpusios dujos gali išeiti iš kraujo burbuliukų pavidalu ir, negydomos, sukelti bėrimus, stiprų skausmą, paralyžių ar mirtį. Hiperbarinės kameros palengvina dekompresinę ligą, priversdamos burbuliukus ištirpti kraujyje. Jų naudojimas apsinuodijimui anglies monoksidu gydyti vis dar ginčytinas, tačiau kai kurie įrodymai rodo, kad toks gydymas gali pagreitinti anglies monoksido išsiskyrimą per kraują. Kai kurie medicinos specialistai mano, kad apsinuodijimui anglies monoksidu gydyti pakanka įkvėpti gryno deguonies esant atmosferos slėgiui.
Pagrindinis hiperbarinės deguonies terapijos pranašumas yra jos gebėjimas padidinti deguonies absorbciją audiniuose, skatinant gijimą. Tai paaiškina, kodėl juo gydomos lėtai gyjančios žaizdos, kurias komplikuoja prasta kraujotaka, pvz., diabetinė pėda, diabetinė retinopatija, odos transplantacijos ir nudegimai. Gydymas taip pat pagreitina sudėtingų infekcijų, įskaitant osteomielitą, kaulų ar kaulų čiulpų infekciją ir sunkias odos bei raumenų infekcijas, gijimą.
Su sveikata susiję trūkumai yra reti, tačiau gali apimti skausmą ar skysčio atsiradimą ausyse, laikinus regėjimo pokyčius, pvz., trumparegystę, besivystančios kataraktos paūmėjimą, galbūt plaučių plyšimą, kai pacientas sulaiko kvėpavimą arba nekvėpuoja normaliai, nuovargis ir toksiškumas deguoniui arba apsinuodijimas deguonimi, sukeliantis dezorientaciją ir kvėpavimo pasunkėjimą. Daugelis šių simptomų yra laikini ir išnyks per kelias savaites. Prieiga prie hiperbarinės kameros gali būti apribota, nes pagrindinė medicinos bendruomenė dar nėra visiškai sutikusi naudoti šios terapijos, todėl sunku gauti siuntimą. Hiperbarinių kamerų naudojimo tyrimai yra labai brangūs, todėl gana riboti, o tai dar labiau lėtina jų priėmimą. Nors patalpų pamažu daugėja, vis tiek gali būti sunku rasti vietinį.