Hipotenzija arba žemas kraujospūdis atsiranda, kai žmogaus kraujospūdis nukrenta žemiau įprasto lygio. Kadangi tai, kas vienam asmeniui gali būti laikoma žemu kraujospūdžiu, kitam gali būti aukštas, sunku nustatyti, ar būklė yra gerybinė, ar rodo rimtesnę problemą be tolesnio vertinimo ir tyrimų. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo laipsnio ir pasireiškimo, priklausomai nuo asmens. Kadangi nėra nustatyto gydymo hipotenzijos simptomams palengvinti, asmenys skatinami savarankiškai imtis aktyvių priemonių kraujospūdžiui didinti, įskaitant mitybos ir elgesio pokyčius. Jei žmogaus kraujospūdis išlieka žemas, norint stabilizuoti kraujospūdį, gali prireikti reguliariai vartoti receptinius vaistus.
Pirmieji epizodinės hipotenzijos požymiai gali sukelti galvos svaigimą, galvos svaigimą ir pabloginti regėjimą. Neretai pasireiškia hipotenzijos simptomai, kai žmogus staiga atsistoja po ilgo sėdėjimo laiko. Ši būklė vadinama ortostatine hipotenzija. Žemas kraujospūdis gali sukelti pykinimą, ryškų nuovargį ir per didelį troškulį. Asmenims taip pat gali atsirasti drėgna oda, blyškumas ir paviršutiniškas kvėpavimas.
Lengvi hipotenzijos simptomai paprastai laikomi normaliu reiškiniu, kuris epizodiškai gali pasireikšti bet kokio amžiaus bet kuriam asmeniui. Kai simptomai didėja ir tampa vis dažnesni, gali kilti rimtesnė pagrindinė problema. Stebėti požymius ir registruoti jų dažnumą, įskaitant paros laiką, sunkumą ir situaciją, gali būti naudinga nustatant priežastį.
Sunkūs hipotenzijos simptomai gali padidinti sunkių ir gyvybei pavojingų komplikacijų tikimybę. Ilgalaikis deguonies trūkumas, kuris gali atsirasti esant žemam kraujospūdžiui, gali pakenkti tinkamai organų veiklai. Pavyzdžiui, galvos svaigimas paprastai rodo trumpalaikį deguonies trūkumą smegenyse. Jei smegenims pakankamai ilgai trūksta deguonies, gali atsirasti negrįžtama žala. Kai hipotenzijos simptomai yra ignoruojami, nepaisant jų sunkumo, asmenys turi didesnę riziką patirti reikšmingą organų pažeidimą ir gali patirti šoką.
Hipotenzijos diagnozė paprastai nustatoma taikant įvairius diagnostinius tyrimus. Asmenims gali būti atliekami keli kraujospūdžio tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra žemų rodmenų ir jų sunkumo pobūdžio. Elektrokardiograma (EKG) ir streso testas gali būti naudojami elektros laidumui, ritmui ir bendrai širdies būklei įvertinti. Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar yra pagrindinė neurologinė ar fiziologinė žemo asmens kraujospūdžio priežastis.
Hipotenzijos gydymo tikslas – atkurti asmens kraujospūdį iki stabilaus, priimtino lygio. Tais atvejais, kai hipotenzija atrodo idiopatinė, galima keisti mitybą, pvz., padidinti natrio suvartojimą. Elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, įpročio gerti daugiau vandens per dieną, taip pat gali būti naudingi atkuriant normalų kraujospūdį. Taip pat gali būti naudojami vaistai, padedantys padidinti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujospūdį.
Kraujospūdis iš esmės yra jėga, naudojama kraujui cirkuliuoti per arterijas. Vertinant kraujospūdį, du skaičiai – sistolinis ir diastolinis – vertinami kaip visuma, siekiant nustatyti, ar arterinis spaudimas yra aukštas, normalus ar žemas. Svarbu atsiminti, kad nors yra nustatytas kraujospūdžio interpretavimo standartas, priklausomai nuo fiziologinių ir genetinių veiksnių gali atsirasti nedidelių skirtumų kiekvienam asmeniui.
Nors daugeliu atvejų hipotenzija pasireiškia idiopatiškai, o tai reiškia, kad nėra jokios priežasties, bet yra keletas veiksnių, dėl kurių kraujospūdis gali nukristi žemiau normos. Ligos, infekcijos ir mitybos trūkumai dažniausiai yra susiję su hipotenzijos simptomų pasireiškimu. Dažnai reguliarus tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų ir beta blokatorių, vartojimas taip pat gali neigiamai paveikti kraujospūdį, todėl jis gali nukristi žemiau normalaus lygio ir dėl to reikia keisti dozę arba nutraukti vaisto vartojimą.