Stiprus pilvo skausmas yra pats ryškiausias inkstų akmenligės požymis. Šie akmenys, vadinami nefrolitiaze, yra mažos mineralų, tokių kaip kalcis ir druskos, gabalėliai, kurie kaupiasi inkstuose ir yra per dideli, kad lengvai patektų šlapimtakiu į šlapimo pūslę ir iš organizmo. Kai akmenys pasišalina iš inksto, jie sukelia stiprų pilvo skausmo bangą ir kitus simptomus, tokius kaip šlapinimosi sutrikimai, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.
Skausmas
Dažniausias inkstų akmenų simptomas yra stiprus skausmas bet kurioje pilvo vietoje, kuris dažnai pasireiškia bangomis. Tai labai stiprus skausmas, dažnai apibūdinamas kaip panašus į gimdymą arba netgi blogesnis. Skausmas paprastai reiškia, kad akmuo juda iš inksto per šlapimtakį – kanalą, jungiantį inkstą su šlapimo pūsle.
Inkstuose esantis akmuo gali nesukelti skausmo arba gali sukelti skausmą vienoje pusėje, šalia apatinės nugaros dalies. Jei jis pateko į šlapimtakį, skausmas gali kilti apatinėje pilvo dalyje, šone ar kirkšnyse. Stiprus, nuolatinis skausmas gali reikšti, kad inkstų akmuo įstrigo ir nepraeis be medicininio gydymo.
Šlapinimosi problemos
Jei akmuo yra šlapimtakyje, žmogui gali būti sunku šlapintis, nes akmuo neleidžia šlapimui lengvai patekti į šlapimo pūslę. Akmenys gali būti lygūs arba su dantytais kraštais, kurie gali sugauti ir plyšti prie šlapimtakio sienelių. Dėl to audinys gali kraujuoti, sukelti deginimo pojūtį, o šlapimas gali būti rausvos arba raudonos spalvos. Kai akmuo juda link šlapimo pūslės, žmogus gali jausti, kad jam reikia dažniau šlapintis.
Pykinimas ir vėmimas
Stiprus skausmas, kuris yra vienas iš pagrindinių inkstų akmenligės simptomų, pacientams taip pat gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Tai iš dalies gali būti susijęs su skausmu – skausmu, kuris jaučiamas kitoje srityje, nei jis sukelia. Be to, inkstuose yra nervų, kurie jungiasi su skrandžiu; kai slėgis inkstuose yra didelis, nes jie negali tinkamai nusausinti, šie nervai signalizuoja skrandžiui dirbti lėčiau, o tai gali sukelti pykinimą. Pacientas taip pat gali prarasti apetitą, viduriuoti ar užkietėti.
Karščiavimas ir šaltkrėtis
Kiti inkstų akmenų simptomai yra drėgna, šalta, karšta arba prakaituota oda, kurią lydi karščiavimas ar šaltkrėtis. Karščiavimas paprastai reiškia, kad akmuo sukėlė užsikimšimą, o inkstai negali normaliai funkcionuoti. Užblokuotas inkstas gali užsikrėsti ir sukelti potencialiai gyvybei pavojingą būklę, vadinamą sepsiu. Kai kuriais atvejais inkstų akmenis taip pat gali sukelti šlapimo pūslės infekcijos, tokiu atveju karščiavimą gali sukelti ta pirminė liga.
Inkstų akmenys be simptomų
Kai kuriais atvejais žmonės turi inkstų akmenų, kurie nesukelia jokių pastebimų simptomų. Jei akmenys yra labai maži arba lieka inkstuose, jie gali nesukelti jokių problemų ar nereikalauti jokio gydymo. Dažnai tokie akmenys aptinkami tik tada, kai pacientui atliekami nesusijusios būklės tyrimai.
Diagnozė
Kiekvienas, turintis stiprų skausmą ar kitus inkstų akmenų simptomus, turėtų kviesti medicinos specialistą, kad atliktų tyrimą. Kai kurie simptomai yra panašūs į šlapimo takų infekciją ar šlapimo pūslės uždegimą, vadinamą cistitu, todėl medicinos specialistui svarbu atmesti kitas priežastis. Inkstų akmenligė gali būti diagnozuojama atlikus kraujo ar šlapimo tyrimą, ultragarsą arba rentgeno nuotrauką su dažais arba be jų.
Gydymas
Daugumą inkstų akmenų simptomų galima gydyti namuose, pacientas gerdamas daug vandens ir kitų skysčių, kad išplautų akmenis, ir vartodamas nereceptinius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar acetaminofenas, kad sumažintų skausmą. Vis dėlto apie 10–20 procentų inkstų akmenų yra per dideli, todėl juos reikia toliau gydyti. Smūginės bangos gali būti naudojamos norint suskaidyti akmenį į pakankamai mažus gabalėlius, kad jis natūraliai praeitų, arba į šlapimtakį galima įstatyti stentą, kad jis būtų pakankamai atviras, kad akmuo galėtų praeiti. Norint pašalinti ar sulaužyti akmenį, gali prireikti nedidelės operacijos taikant bendrą anesteziją. Jei akmenį sukėlė arba sukėlė infekciją, prieš pašalinant akmenį pirmiausia reikia gydyti antibiotikais.