Islamo paveldėjimo pagrindus apima keturios islamo teisėje nurodytos pareigos. Islamo paveldėjimo įstatymuose pirmiausia reikia apmokėti mirusiojo laidojimo išlaidas ir skolas. Įvykdžius šias pareigas, mirusiojo testamentas turi būti įvykdytas. Islamo paveldėjimo teisė suteikia mirusiajam teisę testamentu paskirstyti iki trečdalio turto. Įvykdžius testamentą, mirusiojo turtas turi būti paskirstytas įpėdiniams.
Mirusiojo turto paskirstymas turi būti atliekamas pagal šariatą. Šariatas yra šventa islamo teisė. Jos pagrindas yra Koranas, religinis musulmonų tekstas arba Suna, pavyzdžiai, kuriuos islamo žmonėms paliko pranašas Mahometas. Nors pagal šariato įstatymus dukterys turi gauti mažesnį palikimą nei sūnūs, Korano rašymo metu moterys apskritai negalėjo paveldėti turto iš giminaičių. Dėl šios priežasties kai kurie mokslininkai teigia, kad suteikdamas moterims paveldėjimo teises Koranas pakėlė moterų statusą.
Pagal Koraną sūnus gauna palikimo dalį, lygią dviejų dukterų dalims. Tačiau, daugelio mokslininkų nuomone, ši nuostata buvo parašyta todėl, kad brolis turėjo teisinę prievolę aprūpinti savo seseris, o jo palikimo dalis, kuri buvo didesnė už seserų, bus panaudota jų išlaikymui. Kai kurie mokslininkai taip pat mano, kad palikėjo paliktas testamentas turi viršenybę prieš įstatymus dėl turto išmokėjimo tarp įpėdinių, nes testamentas vykdomas iki turto padalijimo tarp įpėdinių. Šie mokslininkai tvirtintų, kad šios išmokėjimo taisyklės galiotų tik tuo atveju, jei mirusysis nepaliktų testamento, todėl mirusysis galėtų pasinaudoti šia nuostata, kad išlygintų sūnums ir dukroms teikiamo palikimo sumas.
Islamo paveldėjimo įstatymai apibrėžia žmonių, kurie gali paveldėti, tipus. Kvotos paveldėtojai yra vaikai, tėvai ir sutuoktiniai bei kiti artimi giminaičiai, pavyzdžiui, broliai ir seserys bei seneliai. Islamo paveldėjimo įstatymai taip pat pagrįsti žmonių skaičiumi šeimoje. Tai reiškia, kad padalijimo procentas kinta priklausomai nuo vaikų, brolių ir seserų ir anūkų skaičiaus.
Kai kurie įstatymų taikymo pavyzdžiai apima turto padalijimą tarp brolių ir seserų, atsižvelgiant į tai, ar mirusysis buvo vedęs ir ar turėjo vaikų. Jei vyras mirs ir neturės vaikų, jo sesuo gaus pusę jo turto. Tačiau jei moteris miršta ir neturi vaikų, jos brolis gauna visą jos turtą.