Išsėtinės sklerozės išlaisvinimo terapijos privalumai yra tai, kad po gydymo ši būklė gali būti išgydoma. Gydymo metu daroma prielaida, kad lėtinis cerebrospinalinis venų nepakankamumas (CCSVI) yra būklės priežastis, ir atliekama angioplastika problemai išspręsti. Tyrimai parodė, kad sergantieji išsėtine skleroze mažiausiai 3.7 karto dažniau serga CCSVI. Kraujagyslių atsivėrimas teoriškai apsaugo nuo geležies ir kraujo kaupimosi smegenyse ir taip neleidžia imuninei sistemai atakuoti smegenis. Žinoma, kad išsėtinė sklerozė yra autoimuninė būklė, kai imuninė sistema atakuoja mieliną, kuris sukelia motorinių ir pažinimo problemų.
Jei daktaro Paolo Zamboni teorija yra teisinga, išsėtinės sklerozės išlaisvinimo terapija yra šios būklės išgydymas. Tokios būklės simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, nuovargis, raumenų spazmai ir žarnyno bei šlapimo pūslės disfunkcija, galima ištaisyti atliekant procedūrą. Tyrimai parodė, kad 73 procentai pacientų, kuriems buvo atlikta procedūra, po dvejų metų nepatiria jokių simptomų. Procedūros veiksmingumas priklauso nuo prielaidos, kad CCSVI yra išsėtinės sklerozės priežastis. Jei tyrimai nustato, kad problemą sukelia CCSVI, išlaisvinimo terapija yra galimas šios būklės išgydymas.
Išsėtinės sklerozės ir CCSVI ryšio tyrimai davė įvairių rezultatų. Apskritai tyrimai parodė, kad sergantieji išsėtine skleroze turi 3.7–13.5 karto didesnę tikimybę susirgti CCSVI. Šių rezultatų diapazonas priklauso nuo Dr. Zamboni atlikto tyrimo, kuris parodė, kad 95 procentai pacientų, sergančių išsėtine skleroze, taip pat turi CCSVI. Kritikai teigė, kad mokslininkai gali būti nesąmoningai šališki, ir pabrėžia, kad ultragarso, atlikto norint patvirtinti būklę, rezultatams gali būti daroma įtaka. Stipriau spaudžiant pažeistas venas arba reikalaujant paciento giliau kvėpuoti, gali atsirasti CCSVI.
Išsėtinės sklerozės išlaisvinimo terapijos išradimas pagrįstas pastebėjimu, kad išsėtine skleroze sergančių pacientų venos, atsakingos už kraujo nutekėjimą iš smegenų, yra susiaurėjusios. Jei šios venos yra susiaurėjusios, gali padidėti kraujospūdis ir kraujas kauptis smegenyse. Tada kraujas gali išleisti geležį į smegenis, kurios ten neturėtų būti. Padidėjęs slėgis kraujagyslėms gali sukelti nedidelius plyšimus, dėl kurių imuninės ląstelės gali patekti į smegenis. Imuninės ląstelės gali atakuoti geležį, bandydamos ją pašalinti ir pakenkti mielinui smegenyse.
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kurią sukelia organizmo imuninė sistema atakuojant mieliną. Mielinas yra gyvybiškai svarbus smegenų komponentas ir padeda perduoti gyvybinius signalus tarp neuronų. Jei paciento mielinas yra pažeistas, ta smegenų sritis nustoja tinkamai veikti. Tai sukelia įvairius išsėtinės sklerozės simptomus, priklausomai nuo konkrečios paveiktos smegenų vietos.