Išsėtinė sklerozė yra liga, pažeidžianti nervų sistemą. Tai progresuojanti liga, o tai reiškia, kad laikui bėgant ji blogėja. Nėra žinomų išsėtinės sklerozės gydymo būdų, o simptomai kiekvienam sergančiam yra skirtingi.
Išsėtinės sklerozės simptomai laikui bėgant skiriasi. Simptomų pasireiškimo laikas taip pat skiriasi. Sergantiesiems paprastai būdingi įvairūs simptomai, tačiau jie gali patirti ne visus galimus simptomus. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia 20–40 metų amžiaus.
Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra nuovargis. Sergantysis jausis išsekęs bet kokios veiklos metu. Nuovargis ar išsekimas nebus proporcingas veiklai ar mankštai.
Sergantieji išsėtine skleroze taip pat gali turėti šlapimo pūslės ar žarnyno problemų. Šlapinimasis gali būti labai dažnas, o šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl šlapimo ar tuštinimosi. Taip pat gali užkietėti viduriai, nes virškinimo procesas gali būti lėtesnis nei įprastai.
Kitas svarbus išsėtinės sklerozės simptomas yra pažinimo sutrikimai. Sergantiesiems gali išsivystyti trumpalaikis atminties praradimas, taip pat susikaupimo ir sprendimo gebėjimų sunkumai. Išsėtine skleroze sergančius žmones gali svyruoti nuotaikos svyravimai ir emociniai protrūkiai. Taip pat gali kilti tam tikrų mokymosi įgūdžių sunkumų.
Regėjimo sutrikimai yra dar vienas išsėtinės sklerozės simptomas. Regėjimas gali pasidaryti neryškus, atsirasti aklųjų dėmių. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti dvigubas regėjimas arba dažnas regėjimo ar spalvos praradimas. Gali atsirasti skausmas už akių, akys gali trūkčioti.
Gali būti sunku bendrauti, gali kilti kai kurių kalbos problemų. Sergantysis taip pat dažnai gali patirti raumenų spazmus. Koordinacijos praradimas ir nestabilumas taip pat yra išsėtinės sklerozės simptomai, kartais kartu su galvos svaigimu ar galvos svaigimu.
Išsėtinė sklerozė taip pat gali turėti įtakos fiziniams pojūčiams. Gali atsirasti dažni „smeigtukų ir adatų“ priepuoliai arba dilgčiojimo pojūtis. Taip pat gali būti tirpimo, niežėjimo ar deginimo pojūtis.
Išsėtinė sklerozė kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Gali ištikti priepuolis, o tada simptomai gali nepasireikšti dešimt metų. Vienus žmones ištinka labai lengvi priepuoliai, kiti – dažnai ir gali labai greitai paūmėti. Simptomai dažniausiai priklauso nuo to, kokio tipo išsėtine skleroze serga žmogus. Yra keturi tipai, ir kiekvienas iš jų skiriasi sunkumo ir pasikartojimo laipsniu.