Kraujagyslių sutrikimai yra kraujagyslių ligos. Jie skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: venų ir arterijų sutrikimus. Kraujagyslės veikia kartu su širdimi, kad aprūpintų visas kitas pagrindines kūno sistemas, todėl ypač svarbu suprasti kraujagyslių sutrikimus.
Arterijos pumpuoja kraują iš širdies visame kūne, o sveikos arterijos yra stiprios ir lanksčios. Šių kraujagyslių susilpnėjimas, įtrūkimai ar užsikimšimas sukelia ligą. Arterijų liga yra tokia dažna, kad ji yra pagrindinė mirties priežastis Vakarų pusrutulyje.
Kai arterijose kaupiasi apnašos ir jos sukietėja, atsiranda aterosklerozė. Ši būklė palengvina kitus arterijų sutrikimus. Vienas ypač pavojingas arterijų negalavimas atsiranda, kai aorta – pagrindinė širdies arterija – susilpnėja ir išsipūtė. Negydoma šio tipo aneurizma gali plyšti ir baigtis mirtimi. Rūkantiems, vyresniems vyrams ir tiems, kurių šeimos istorija yra didžiausia, ši liga gresia.
Kitas dažnas arterijų kraujagyslių sutrikimas yra akrocianozė. Ši būklė reiškia, kad rankų ir pėdų arterijos nesugeba tinkamai susitraukti. Dėl to gali atsirasti melsva oda ir šaltis galūnėse.
Venos, kurios grąžina kraują atgal į širdį, ir arterijos yra vienodai jautrios ligoms. Vienas iš labiausiai žinomų venų kraujagyslių sutrikimų yra giliųjų venų trombozė. Šis sutrikimas atsiranda, kai pirminėje kojų venoje susidaro kraujo krešulys. Ligos ir neveiklumas yra dažniausiai trombozės vystymosi kaltininkai, nes dėl to sulėtėja kraujotaka. Su kojomis susiję simptomai yra spalvos pasikeitimas, jautrumas, skausmas, patinimas, atšilimas ir tirpimas.
Negydomas krešulys gali nulūžti ir nukeliauti į plaučius, todėl gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių embolija. Krešuliai taip pat gali sukelti lėtinio venų nepakankamumo išsivystymą. Dėl to venos negali tinkamai pumpuoti kraujo atgal į širdį.
Kraujagyslių sutrikimai gali paveikti ir arterijas, ir venas. Esant apsigimimui, vadinamam arterioveniniu apsigimimu, arterijos ir venos neįprastai susipainioja, sutrinka kraujotakos procesas. Galvos skausmai ir traukuliai yra šio sutrikimo simptomai, nors liga gali ir nepasireikšti. Dauguma apsigimimų nustatomi atliekant medicininę apžiūrą.
Genetiniai veiksniai arba trauma taip pat gali pakeisti ryšį tarp venos ir arterijos – būklė, žinoma kaip arterioveninė fistulė. Vienas iš galimų įspėjamųjų šio kraujagyslių sutrikimo požymių yra sumažėjęs diastolinis kraujospūdis kartu su dideliu pulso spaudimu. Retesnis uždegiminis kraujagyslių sutrikimas, galintis paveikti mažesnes arterijas ir venas, yra Buergerio liga. Pagrindinis šios būklės požymis yra negyjančios opos, atsirandančios dėl kraujagyslių užsikimšimo.
Ekstremalesniais atvejais bendras visos kraujagyslių sistemos uždegimas gali sukelti vaskulitą. Simptomai yra svorio kritimas, karščiavimas, tirpimas, sąnarių skausmai, regos sutrikimai ir rijimo sutrikimas. Ši pavojinga liga gali neigiamai paveikti bet kurią kūno organų sistemą.
Svarbiausias kraujagyslių sutrikimų profilaktikos elementas – sveika širdis. Nutukimas, rūkymas, senėjimas, hipertenzija, didelis cholesterolio kiekis ir šeimyninis polinkis apkrauna širdį ir jos palaikymo sistemą. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dieta ir mankšta bei budrūs sveikatos patikrinimai, gali paskatinti širdžiai sveiką gyvenimo būdą, būtiną stipriai širdies ir kraujagyslių sistemai.