Leukemija yra kraujo ląstelių ir kaulų čiulpų vėžys, kurio metu dauginasi per daug kraujo ląstelių. Ligos simptomai labai skiriasi, nes yra keletas skirtingų leukemijos tipų, be to, vaikų leukemijos simptomai skiriasi nuo suaugusiųjų simptomų. Kai pasireiškia pirmieji leukemijos simptomai, pacientas neturėtų iš karto manyti, kad jis serga vėžiu, nes ankstyvieji simptomai yra neaiškūs ir gali būti laikomi daugelio ligų ar problemų požymiais.
Du pagrindiniai leukemijos pasiskirstymai yra ūminė ir lėtinė. Sergant ūmine leukemija, paciento nesubrendusių kraujo kūnelių greitai padaugėja, todėl kaulų čiulpai suspaudžiami ir neleidžiama gaminti sveikų kraujo kūnelių. Piktybinės ląstelės gali lengvai patekti į kraują ir kitus kūno organus. Sergant lėtine leukemija, brandesni baltieji kraujo kūneliai kaupiasi nerimą keliančiu greičiu. Ūminė leukemija dažniau serga vaikai, o lėtine leukemija dažniausiai serga vyresni pacientai.
Tikėtina, kad ūmine leukemija sergantys pacientai labiau pajus ankstyvuosius leukemijos simptomus. Ūminės leukemijos simptomai yra karščiavimas, infekcijos, letargija ir gumbai ant kaklo, pažasties ar skrandžio. Lėtinės leukemijos simptomai pasireiškia ilgiau ir apima nuovargį, svorio kritimą, prakaitavimą, karščiavimą ir skausmą žemiau šonkaulių. Simptomai, kuriuos jaučia ūmūs ir lėtiniai pacientai, yra skausmas, galvos skausmas, blyškumas, kraujavimas ar lengvai atsirandančios mėlynės, apetito praradimas, kaulų ar sąnarių skausmas, bendro diskomforto jausmas, infekcija, karščiavimas, sumažėjęs gebėjimas sportuoti, raudonos dėmės po oda ir padidėję kepenys, blužnis ir limfmazgiai.
Jei žmogus pajuto leukemijos simptomus, jis turi nedelsdamas kreiptis į gydytoją dėl oficialios diagnozės. Tačiau kai kurie iš šių simptomų nebūtinai rodo vėžį, nes jie gali būti taikomi daugeliui ligų; nėra specifinių vėžio požymių, kuriuos pacientas galėtų nustatyti be gydytojo analizės. Kai pacientas teigia, kad jaučia leukemijos simptomus, gydytojas patikrins, ar nėra pilvo ar limfmazgių patinimo, nenormalaus kraujavimo ar mėlynių ir nenormalių kraujo tyrimų rezultatų. Patinimas atsiranda, kai viename kūno regione susikaupia daug baltųjų kraujo kūnelių, o mėlynes ir kraujavimą sukelia per mažas trombocitų skaičius – kraujo kūneliai, kurie susilieja, kad užkirstų kelią kraujavimui organizme. Kraujo tyrimai matuoja paciento raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius bei trombocitus, o per didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti leukemijos požymis.