Anksčiau mandragora officinarum buvo naudojamas kaip stiprus vaistas, labiau apsuptas prietarų nei faktų. Šiuolaikinėje žolininkystėje augalas naudojamas medicininiu būdu tik gydant kelionių ligas, mažinant bronchų sekreciją ir kaip vaistas prieš operaciją. Dauguma tariamų mandragora officinarum medicininių naudojimo būdų buvo išsklaidyti ir pakeisti įspėjimu, kad per didelis augalo kiekis gali būti mirtinas, nes augalas yra nuodingas.
Mandragora officinarum arba mandragorė, kaip ji paprastai vadinama, yra kilusi iš Vidurio ir Pietų Europos ir priklauso Solanaceae Juss šeimai. Jai būdinga didelė tamsiai žalių susiraukšlėjusių lapų rozetė ir stora liemeninė šaknis. Šaknis kartais skyla į dvi dalis ir primena žmogų – turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl augalas tapo legendų ir prietarų objektu. Dideli purpuriniai žiedai užleidžia vietą mažiems, į pomidorą panašiems vaisiams, kurių sėklose ir minkštime yra labai toksiškų alkaloidų.
Senovėje mandragora buvo naudojama prieš ir po operacijos, siekiant sukelti gilų miegą dėl savo, kaip stiprios narkotinės medžiagos, galių. Buvo manoma, kad jame yra magiškų galių, kurių pakanka manijai, traukuliams ir depresijai gydyti bei vaisingumo problemoms gydyti, nors net tada buvo manoma, kad didelėmis dozėmis jis sukelia beprotybę. Šaknis taip pat buvo tarkuotas, o sultys lokaliai vartojamos reumatui ir opoms malšinti.
Šiais laikais žinoma, kad mandragora officinarum šaknis sukelia kliedesį ir haliucinacijas, taip pat slopina parasimpatinę sistemą ir turi migdomųjų savybių. Mandragoroje yra daug tropano alkaloidų mandragorano, hiosciamino ir skopolamino. Kiti augalai, kuriuose yra šių toksinų, yra Deadly Nightshade arba Belladona ir Hanbane. Kai kurie šių alkaloidų sukeliami poveikiai yra išsiplėtę vyzdžiai, burnos džiūvimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažėjęs žarnyno trakto raumenų judėjimas, šlapimo susilaikymas, haliucinacijos, traukuliai ir koma.
Šiuolaikinėje medicinoje naudojami atropinas ir skopolaminas. Atropinas naudojamas vyzdžiams išplėsti ir širdies susitraukimų dažniui padidinti kai kuriais širdies nepakankamumo atvejais, o skopolaminas dažnai naudojamas kelionių ligai gydyti. Tačiau nei vienas, nei kitas nėra nuryjamas – pirmasis švirkščiamas į veną, o antrasis – kaip pleistras. Nustatyta, kad kai kurie vaistažolių preparatai, parduodami be recepto arba tradicinės medicinos praktikų, yra užkrėsti mandragora officinarum, kuri gali sukelti sunkų ir net pavojingą šalutinį poveikį.