Morfinas, pavadintas graikų svajonių dievo Morfėjaus vardu, buvo identifikuotas Vokietijoje XIX amžiaus pradžioje. Jis glaudžiai susijęs su opiumu, kuris šimtmečius buvo naudojamas dėl savo euforijos, svajingų ir skausmą malšinančių savybių. Ši medžiaga yra narkotinė medžiaga, kuri yra svarbi medicininė paskirtis, tačiau taip pat rodo didelį piktnaudžiavimo potencialą. Sušvirkštas į veną (IV) morfinas beveik iš karto sumažina paciento skausmą ar diskomfortą, kartais su euforijos elementu. Tačiau vartojant į veną, dažniau ir greičiau pasireiškia šalutinis poveikis, pvz., kvėpavimo slopinimas, pykinimas ir priklausomybė nuo narkotikų.
Morfino IV nauda yra gerai žinoma medicinos srityje. Skausmas yra lengviau valdomas, kai gydomas nedelsiant, prieš tai sustiprėjus ir susiejant su pagrindinėmis sąlygomis, tokiomis kaip nerimas ir baimė. Tačiau į veną suleidžiamo morfino poveikis ir šalutinis poveikis daro jį sudėtingu vartoti ir stebėti. Šiuo tikslu buvo sukurtas paciento kontroliuojamas anestezijos (PCA) siurblys. PCA siurblys leidžia pacientui pačiam suleisti mažas morfino dozes skausmui malšinti, nors siurblys yra užprogramuotas maksimalioms dozėms per tam tikrus laiko intervalus.
Vartojant PCA pompą, morfino IV privalumai labai padidėja, nes yra mažesnė perdozavimo tikimybė. Pacientas kontroliuoja, kada jam skiriami vaistai nuo skausmo, o tai ne tik sumažina kančių laiką laukiant slaugytojos, bet ir mažina nerimą, ar ir kada bus gydomas jo skausmas. Morfino IV skyrimas taip pat leidžia greičiau – beveik nedelsiant – kontroliuoti skausmą. Tyrimai parodė, kad pacientai iš tikrųjų naudoja mažiau vaistų nuo skausmo, kai jiems leidžiama vartoti PCA pompą, nei jie gauna, kai vaistus skiria slaugos personalas. Mažiau vartojant vaistus, pacientas gali tapti fiziškai priklausomas nuo vaisto.
Skausmui malšinti vartojamo morfino IV trūkumai apima nepageidaujamų reiškinių, pvz., perdozavimo, galimybę pagyvenusiems, labai jauniems ar per mažo svorio pacientams. Retai slaugos personalas gali kažkaip suklysti programuodamas didžiausias PCA pompos dozes, arba pats aparatas gali nustoti veikti mechaniškai arba elektroniškai. Taip pat gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, paviršutiniškas kvėpavimas ir pykinimas. Vaistų sąveikos galimybė egzistuoja, jei pacientui į veną leidžiama įvesti tik morfiną ir jam arba jai skiriami kiti IV vaistai, kurie nesuderinami su morfinu. Kaip ir vartojant visus į veną leidžiamus vaistus, IV kateteris gali pasislinkti iš venos, todėl senojoje vietoje gali atsirasti patinimas ir dirginimas, todėl IV kateteris gali būti paleistas iš naujo.