Daugelis simptomų
narcisistinis asmenybės sutrikimas
yra gana lengva nustatyti. Tai apima pernelyg išpūstą nuomonę apie save, nuolatinio kitų pagyrimo troškimą ir tikėjimąsi, empatijos stoką kitiems ir polinkį į griežtą kritiką. Papildomos būklės ypatybės: fantazavimas apie sėkmę ir galiausiai kitų pripažinimas, susirūpinimas, kad turtas, išvaizda ar aš nėra tobulas, kitų išnaudojimas, kad gautų daiktus, ir labai trapi savigarba, kuriai būdingas gilus gilus jausmas. savikritika ir gėdos baimė.
Reikėtų suprasti, kad narcisistinio asmenybės sutrikimo simptomai yra tam tikras spektras. Daugelis žmonių patiria perdėtą savikritiką ar didingumą, pavydą kitiems arba trapią savigarbą. Tai nereiškia sutrikimo, jei asmens santykiai su kitais arba gebėjimas veikti pasaulyje nėra nuolatos veikiami šių dalykų.
Viena iš sričių, kur taip yra, yra tada, kai paaugliams vertinamas narcisistinis asmenybės sutrikimas. Atrodo, kad daugelis paauglių turi šią ligą dėl savo vystymosi stadijos ir esminio darbo formuojant tapatybę, atskirtą nuo globėjų šiuo metu. Paprastai, nors yra išimčių, narcisistinis asmenybės sutrikimas diagnozuojamas tik žmonėms sulaukus pilnametystės.
Šio sutrikimo simptomai yra prasmingi, kai jie vertinami kartu, ir jie turi būti laikomi kylančiais iš nesugebėjimo individualiai išlaikyti tvirto savęs įvaizdžio. Žmonės su šiuo sutrikimu nuolat žiūri į kitus, kad juos atspindėtų arba pagirtų. Kai jie bando šį procesą patys, jie neturi tvirto pagrindinio įsitikinimo apie savo vertę ir susiduria su savikritika.
Siekdami atitraukti nuo nuolatinės savigraužos, narcizai daugiausia dėmesio skiria išoriniams asmeninės vertės parodymams, kurie gali apimti pasigyrimą turtu ar pasiekimais, draugų paieškas tik tarp tų, kurie jais žavėsis, arba kitų smerkimą dėl to, kad turi ar yra mažiau. Išsakytos nuomonės apie save dažnai yra svarbos ar talento pervertinimas, dėl kurio kyla nerealus ir nepagrįstas girtis. Didingumas ir pasigyrimas gali sukelti daugiausiai painiavos, nes šie dalykai skamba kaip aukšta savigarba, tačiau jie iš tikrųjų rodo priešingai ir yra bandymas priversti kitus nematyti pagrindinio nuolankaus savęs, kuris yra nuolatinės gėdos šaltinis.
Tam tikri šio asmenybės sutrikimo simptomai dar labiau trukdo žmonėms užmegzti tikrus santykius su kitais. Daugelis narcizų tuokiasi ir kartais tuokiasi su kitais narcizais, o tai sukuria nuolatinį poros atspindį. Vaikai, patekę į šį paveikslą, gali būti traktuojami kaip prizai, o jei jie pasieks, jie gali sulaukti meilės iš narciziškų tėvų, tačiau tik tuo atveju, jei jie atitinka tėvų standartus.
Turbūt labiausiai nemėgstami narcisistinio asmenybės sutrikimo simptomai yra polinkis nejausti empatijos kitiems ir naudoti bei išnaudoti žmones siekiant asmeninės naudos. Asmuo, sergantis šia liga, gali apsimesti gilią draugystę su kitu, kad gautų paaukštinimą, arba prarasti susidomėjimą draugu, kuriam staiga iškilo gyvenimo problemų ir jam, regis, reikia užuojautos. Narcisizmas galiausiai reiškia nesugebėjimą suprasti priklausymo likusiai žmonių rasei, todėl užuojauta jam yra neįmanoma. Kol šiuo sutrikimu sergantis žmogus lieka negydomas, išorėje jis yra ypatingas, elitinis ir kitoks, o vidumi – toks siaubingai nevertas, kad niekad negali arba neužtenka nuslėpti savo gėdos. Bet kuriame ašigalyje jis yra vienas ir mažai artimas kitiems.