Terminas neinvazinė chirurgija vartojamas apibūdinti procedūroms, kurių metu nereikia pjauti į paciento kūną ar naudoti instrumentų, kad prasiskverbtų į jį. Pavyzdžiui, šuntavimo operacija yra viena iš invazinių operacijų rūšių, o apgamų pašalinimas lazeriu yra neinvazinės operacijos pavyzdys. Dažnai tokio tipo chirurgija naudojama procedūroms, susijusioms su oda. Pavyzdžiui, lazerinė chirurgija gali būti naudojama kaip gydymas tiems, kurie nori pašalinti raukšles ir atrodyti metais jaunesni. Jis taip pat gali būti naudojamas siekiant pagerinti regėjimą ir netgi gali būti naudojamas tam tikrų tipų navikų dydžiui sumažinti.
Neinvazinė chirurgija turi svarbių privalumų, o vienas iš jų yra mažesnė rizika. Žmogus prisiima daug daugiau rizikos, kai jo kūnas yra pradurtas ir pjaunamas, nei be pjūvių. Pavyzdžiui, atliekant neinvazinę operaciją, jam nereikia jaudintis, kad neteks per daug kraujo. Invazinės operacijos atveju yra priešingai. Nors kraujo netekimas dažnai yra minimalus, galimi dideli kraujo netekimai, dėl kurių reikia perpilti kraują, ypač labai ilgų procedūrų atveju.
Taip pat mažesnė rizika užsikrėsti žaizdomis, nes į paciento organizmą neįsiskverbia svetimkūniai, nelieka atvirų žaizdų, kuriose lengvai gali susidaryti bakterijos. Pacientams netgi gali būti mažesnė rizika susirgti ligoninėje plintančiomis infekcijomis, nes po daugelio procedūrų nebūtina gulėti ligoninėje; kai kurie pacientai gali grįžti namo per kelias minutes ar valandas, o ne dienas ar savaites. Neinvazinė chirurgija netgi gali suteikti pacientui greitesnį atsigavimo laiką ir mažiau skausmo gydant. Taip pat gali būti mažesnė rando audinio atsiradimo rizika.
Nors tiesa, kad užsikrėtimo rizika mažesnė, kai žmogui atliekama neinvazinė operacija, tai nereiškia, kad rizikos visai nėra; yra tam tikra tikimybė susirgti infekcija po neinvazinės operacijos. Tačiau rizika paprastai yra daug mažesnė nei naudojant invazines procedūras. Be to, reikia atsižvelgti į anesteziją. Vietinė anestezija naudojama daugeliui neinvazinių procedūrų tipų, o kai kurios gali būti atliekamos be anestezijos. Tačiau kai kurioms procedūroms gali prireikti naudoti bendrąją nejautrą, kuri kelia savo pavojų, pvz., rimtų kvėpavimo sunkumų ir širdies ritmo sutrikimų.