Nekilnojamojo turto atskleidimo įstatymai teisiškai įpareigoja pardavėją atskleisti bet kokius rimtus trūkumus potencialiems turto pirkėjams. Šie įstatymai buvo sukurti siekiant apsaugoti pirkėją nuo defektų, kurių jis gali nepastebėti, kol dar neužbaigė sandorio dėl turto ir neperėmė nuosavybės. Tačiau nekilnojamojo turto atskleidimo įstatymus gali būti sunku įgyvendinti, nes tai, kas yra rimti trūkumai, gali būti interpretuojama bent kiek. Dėl šios priežasties šie įstatymai nuolat keičiasi, o daugelis valstybių vis dar neturi veiksmingų atskleidimo įstatymų.
Valstybėse, kuriose nėra privalomo nekilnojamojo turto atskleidimo įstatymų, pardavėjas pirkėjui paprastai atskleidžia tik savanorišką informaciją, todėl pirkdami turtą vienoje iš šių valstijų būkite ypač atsargūs. Galite pasiteirauti savo nekilnojamojo turto agento, kad sužinotumėte įstatymus, turinčius įtakos jūsų valstybei. Be to, federaliniai įstatymai dažnai vis dar galioja ten, kur yra saugos problemų, tokių kaip švino dažai ar radono dujos. Taip pat gali būti taikomi vietiniai įstatymai, susiję su nekilnojamojo turto atskleidimu, todėl verta aptarti šiuos klausimus su išmanančiu teisininku ir (arba) nekilnojamojo turto ekspertu.
Nekilnojamojo turto atskleidimo įstatymai Jungtinėse Valstijose tapo įprasti tik 1960 m. Nevadoje galioja vieni griežčiausių informacijos atskleidimo įstatymų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu. Jo citrinos įstatymas numato, kad jei pirkėjas bet kuriuo metu aptinka defektą, kurio pardavėjas nenurodė privalomo turto atskleidimo formoje, pirkėjas gali laisvai atsisakyti būsto pirkimo. Bet koks pirkėjo sumokėtas užstatas grąžinamas pilnai.
Kai kuriose valstijose privalomas pardavėjo rašytinis atskleidimo klausimynas pirkėjui apie tikslią būsto būklę, nors įstatymai, apimantys bet kokius pažeidimus, labai skiriasi. Kai kurie nekilnojamojo turto atskleidimo įstatymai apima teisinių mokesčių susigrąžinimą, jei pirkėjas turi pareikšti ieškinį pardavėjui dėl bet kokių neatitikimų tarp klausimyno ir tikrosios turto būklės. Namo apžiūra yra gera prevencinė priemonė perkant sugedusį nekilnojamąjį turtą, tačiau pirkėjas turi turėti licenciją ir samdyti namo inspektorių. Pardavėjas gali būti pasirašęs dokumentus, patvirtinančius, kad turtas neturi rimtų defektų, tačiau šiuos dokumentus gali gauti nelicencijuotas rangovas, o ne licencijuotas inspektorius.