Nerviniai tikai – tai nevalingi judesiai arba trūkčiojimai, kurie dažniausiai atsiranda žmogaus veide, rankose ar pečiuose. Judesiai paprastai trunka tik trumpą laiką ir neturi jokio tikslo. Jie dažnai pasikartoja ir paprastai apima burnos kampo trūkčiojimą, grimasas, akies kampo trūkčiojimą, mirksėjimą arba bendrus rankų, pečių ar rankų judesius.
Kai kuriuos nervinius tikus sukelia smegenų ar nervų sistemos pažeidimai, tačiau daugelį sukelia psichologinės priežastys, kurios iš esmės nežinomos. Tikai kartais siejami su Tourettes sindromu, dėl kurio asmuo nuolat tikina ir demonstruoja nešvankios kalbos protrūkius. Kitais atvejais tie, kurie demonstruoja šiuos nevalingus judesius, tai daro patyrę ekstremalią psichologinę problemą ar emocinę traumą.
Vaikams, kuriems išsivysto nervinis tikas, sutrikimo požymiai dažniausiai pasireiškia nuo penkerių iki dešimties metų. Kai tik atsiranda pirmą kartą, juos dažnai galima suvaldyti, tačiau jie tampa automatiškai, nes problema tęsiasi. Vaikui senstant šie judesiai paprastai išnyksta, nors vienas ar keli gali išlikti iki pilnametystės.
Sprendimas, gydyti nervinį tiką ar ne, daugiausia priklauso nuo pagrindinės jų priežasties ir nuo to, ar jie trukdo žmogaus gyvenimo funkcijoms, ar ne. Jei priežastis yra fizinė ar psichinė grėsmė sveikatai, ją reikia pašalinti. Panašiai, jei dėl tikų žmogui sunku bendrauti ar kitaip gyventi įprastą, laimingą gyvenimą, gali prireikti parengti planą, kaip suvaldyti problemą.
Nervinius tikus, atsirandančius dėl neurologinių problemų, kartais galima kontroliuoti raumenis atpalaiduojančiais vaistais, trankviliantais arba vaistais, tokiais kaip klonidinas. Tie, kurie atsirado dėl emocinių ar psichologinių problemų, kartais gali būti gydomi psichoterapija. Tiems, kurie patiria tiką dėl Tourettes sindromo, vaistai kartais gali kontroliuoti sutrikimą. Kai kuriais atvejais vaistai gali būti palaipsniui mažinami, kai jie derinami su elgesio terapija. Tačiau jei tiki atsinaujina, gali prireikti dar kartą padidinti dozę.