Daugelyje vietų yra pagrindinių darbdavio įsipareigojimų, kurių darbdaviai privalo laikytis. Nors įstatymai įvairiose šalyse ir net regionuose gali skirtis, paprastai tikimasi, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai, kai kalbama apie darbuotojus. Tarp pagrindinių darbdavio įsipareigojimų daugelyje vietų yra tokie dalykai kaip įdarbinimas be diskriminacijos, saugi darbo aplinka ir minimalus atlyginimas. Kai kuriose vietose darbdaviai taip pat privalo įsigyti darbuotojų kompensacijos draudimą.
Vienas iš pagrindinių darbdavio įsipareigojimų daugelyje jurisdikcijų yra nediskriminacinės užimtumo politikos laikymasis. Daugelyje vietų yra neteisėta diskriminuoti kandidatus į darbą dėl amžiaus, lyties, rasės ar tautinės kilmės. Taip pat paprastai yra neteisėta diskriminuoti potencialius darbuotojus dėl negalių. Jei potencialus darbuotojas yra kvalifikuotas dirbti, darbdavys pažeidžia įstatymus, jei atsisako jį įdarbinti dėl negalios, odos spalvos, lyties ar amžiaus. Diskriminacijos dėl amžiaus įstatymai paprastai taikomi 40 metų ir vyresniems asmenims.
Daugelyje vietų pagrindiniai darbdavio įsipareigojimai apima minimalų atlyginimą. Tai reiškia, kad darbdaviai jurisdikcijoje, kurioje galioja minimalaus darbo užmokesčio įstatymai, privalo mokėti savo darbuotojams bent minimalų atlyginimą, nustatytą jurisdikcijoje. Dažnai vietinėje vietovėje nustatytas minimalus atlyginimas, kuris skiriasi nuo nacionalinės vyriausybės nustatyto minimalaus atlyginimo. Tokiu atveju darbdavys dažnai turi mokėti tą minimalų atlyginimą, kuris yra didesnis. Tačiau yra keletas šių įstatymų išimčių, o kai kurios jurisdikcijos nereikalauja, kad darbdaviai mokėtų minimalų atlyginimą profesionaliems darbuotojams; studentų darbininkai; jaunesni nei 20 metų žmonės; arbatpinigių gaunantys darbuotojai; ir kai kurie ūkio bei sezoniniai darbuotojai.
Daugelyje jurisdikcijų taip pat yra įstatymų, pagal kuriuos darbo sauga įtraukta į darbdavio įsipareigojimų sąrašą. Vietose, kuriose galioja šie įstatymai, darbdaviai yra teisiškai įpareigoti užtikrinti pakankamai sveiką ir saugią darbo vietą. Tačiau taikomi standartai gali priklausyti nuo darbuotojo atliekamo darbo tipo, o kartais darbui būdinga rizika. Pavyzdžiui, suvirinimo įmonės darbuotojams gali būti būdinga nudegimų rizika, tačiau suvirintojus samdanti įmonė paprastai privalo sukurti ir laikytis saugos praktikos, apsaugančios jos darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų.
Darbuotojų kompensacijų draudimas taip pat yra pagrindinė darbdavio prievolė daugelyje jurisdikcijų. Jei reikia, darbdaviai turi šį draudimą, kad padengtų ieškinius dėl darbuotojo sužalojimų darbe. Pavyzdžiui, jei asmuo susižaloja paslydęs ant šlapių grindų savo darbo vietoje, jis gali kreiptis į savo darbdavio draudimo bendrovę su darbuotojo atlyginimo reikalavimu. Tačiau jei įmonė yra labai maža arba finansiškai pajėgi veikti kaip pati savo draudėja, kompensacijos darbuotojams gali nebūti reikalaujama.