Pelynas – sumedėjęs, žolinis augalas. Bet kuri iš Artemesia genčiai priklausančių rūšių paprastai vadinama pelynu, tačiau Artemesia absinthium arba absentinis pelynas yra augalas, dažniausiai vadinamas šiuo vardu. Pelynuose yra keletas cheminių medžiagų, kurios gali paveikti žmones, tačiau labiausiai pastebimas yra lengvas narkotinis stimuliatorius, vadinamas tujonu, kuris veikia nervų sistemą. Tujonas gali sukelti lengvą euforiją ir savotišką reiškinį, žinomą kaip „lėlių namelio efektas“. Tai gali būti pavojinga ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Tujono poveikis yra žinomas mokslininkams ir tiems, kurie naudoja pelyną ir jo ekstraktus kaip pramoginį vaistą. Pelyno poveikis dėl tujono buvimo priklauso nuo esančio junginio kiekio. Mažesnėmis dozėmis jis gali sukelti silpną narkotinį poveikį. Pelyno vartotojas taip pat gali būti dezorientuotas ir patirti pakitusį, sapną primenantį tikrovės suvokimą. Kai kurie vartotojai praneša apie pelyno poveikį, pavyzdžiui, padidėjusį minčių aiškumą, euforiją ir atsipalaidavimo pojūtį.
Keistas reiškinys, žinomas kaip „lėlių namelio“ efektas, yra vienas ryškesnių pelyno efektų. Naudotojai apibūdina objektų suvokimą kaip idealizuotus savo pačių vaizdus arba kaip supaprastintas realių objektų kopijas, tarsi jie priklausytų lėlių nameliui. Šis poveikis dažnai jaučiamas kartu su kitais įprastais pelynų poveikiais. Objektai gali būti suvokiami stulbinančiai aiškiai apibrėžta ir spalva, tačiau pelynas tik pagerina suvokimą ir neturi haliucinogeninių savybių.
Daugelį amžių pelynas buvo naudojamas kaip vaistažolė nuo įvairių ligų. Jo pavadinimas kilęs iš įsitikinimo, kad jis veiksmingai išvalė virškinamojo trakto parazitus, nors klinikinių įrodymų apie tai mažai arba visai nėra. Nepaisant tvirtų įrodymų apie jo veiksmingumą šiai ar kitoms ligoms, jis ir toliau naudojamas virškinimo ligoms, seksualinei disfunkcijai ir kepenų ligoms gydyti. Jis taip pat naudojamas kaip apetito stimuliatorius ir kaip bendras tonikas.
Kelios potencialiai pavojingos ar net gyvybei pavojingos sąlygos yra priskiriamos pelyno poveikiui ir yra gerai žinomos mokslininkų. Didesnėmis dozėmis tujonas gali sukelti traukulius ir traukulius, dėl kurių gali būti pažeisti raumenys, o kraštutiniais atvejais – smegenų pažeidimai. Tujonas taip pat gali neigiamai paveikti inkstus, sukeldamas jų, kaip ir kitų organų, veiklos sutrikimus. Apsinuodijimas tujonu galiausiai gali sukelti paralyžių ar net mirtį.