Tipiški parestezijos simptomai yra tirpimas, deginimas ar niežėjimas bet kurioje odos vietoje. Šie simptomai gali padidėti fizinio aktyvumo metu, taip pat gali pasireikšti raumenų skausmas ar silpnumas. Kai kuriems šia liga sergantiems žmonėms gali pasireikšti nerimas, dažnas šlapinimasis ar raumenų spazmai. Galimi rimti parestezijos požymiai gali būti didelis silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas ar regėjimo pokyčiai.
Smeigtukų ir adatų pojūtis, pažeidžiantis pėdas, rankas ar kojas, yra vienas iš dažniausiai praneštų parestezijos simptomų, nors šis jausmas gali paveikti bet kurią kūno vietą. Pacientas taip pat gali jausti, kad oda šliaužia ar degina, diskomfortas svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Taip pat dažnai atsiranda raumenų spazmai ir sunku atlikti įprastas užduotis. Daugeliui pacientų pablogėja simptomai, kai bando užsiimti bet kokia fizine veikla. Sunkiausiais atvejais dėl šių simptomų gali sumažėti mobilumas ir asmens priežiūra.
Papildomi parestezijos simptomai gali būti nerimas, dažnas šlapinimasis arba odos bėrimas. Bėrimas gali atsirasti ir išnykti ir gali apimti didelę kūno vietą arba gali būti izoliuotas vienoje konkrečioje srityje. Oda gali tapti neįprastai jautri prisilietimui, todėl pacientas gali jausti diskomfortą ar skausmą net ir lengvai palietus odą. Nors šie simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą, jie paprastai nekelia jokio reikšmingo pavojaus sveikatai.
Kai kurie parestezijos simptomai gali rodyti gyvybei pavojingų komplikacijų buvimą, todėl apie juos reikia nedelsiant pranešti gydytojui, kad jis atliktų tolesnį medicininį įvertinimą. Kai kurie iš šių simptomų gali būti regėjimo pokyčiai, neaiški kalba arba žarnyno ar šlapimo pūslės kontrolės praradimas. Sumišimas, didelis silpnumas ar sunku vaikščioti taip pat turėtų būti pranešta gydytojui. Bet kokie simptomai, atsirandantys po traumos, turi būti mediciniškai įvertinti.
Įvairių parestezijos simptomų gydymas labai skiriasi ir priklauso nuo tiesioginės priežasties bei bendros paciento sveikatos. Pratimai, fizinė terapija ir masažas dažnai padeda valdyti simptomus. Kartais gali būti naudojami receptiniai vaistai, ypač jei su šia būkle susijęs skausmas tampa stiprus. Mitybos terapija, akupunktūra ir gyvenimo būdo keitimas daugeliu atvejų taip pat gali būti naudingi. Gydytojas gali padėti pacientui pasirinkti tinkamiausią gydymo programą, atsižvelgdamas į individualius poreikius.