Kokie yra pasikartojančios pneumonijos simptomai?

Pasikartojanti pneumonija yra rimta sveikatos būklė, pasireiškianti lėtiniu vieno ar abiejų plaučių uždegimu ar infekcija. Yra trys pagrindiniai pneumonijos tipai: bakterinė, virusinė ir mikoplazminė. Simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo infekcijos tipo ir sunkumo. Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų, į gripą panašių simptomų iki rimtų skubios medicinos pagalbos atvejų. Vaikai, jaunesni nei 2 metų, yra ypač jautrūs pasikartojančiai pneumonijai dėl jų neišsivysčiusios imuninės sistemos ir polinkio aspiruoti maistą bei skysčius.

Bakterinę pneumoniją sukelia bakterinė infekcija. Bakterijos dažniausiai būna gerklėje, tačiau susilpnėjęs imunologinis atsakas gali leisti bakterijoms išplisti į plaučių oro maišelius. Maišeliai prisipildo skysčių ir pūlių, todėl pasunkėja kvėpavimas ir sumažėja deguonies perfuzija į kūną. Dažniausios bakterijų padermės yra streptokokai, hemophilos, legionella, staphylococcus ir aureus. Šio tipo pneumonija paprastai gydoma antibiotikais.

Manoma, kad virusinė pneumonija sukelia maždaug pusę visų pneumonijos atvejų. Įprasti virusai yra gripas, vėjaraupiai ir tymai. Kiti paplitę virusai yra adenovirusas, koksaki virusas, citomegalovirusas ir sincitinis virusas. Virusinės infekcijos nereaguoja į antibiotikus; greičiau jie išsprendžiami laikui bėgant. Susiję simptomai paprastai gydomi įprastais vaistais nuo gripo.

Mikoplazminę pneumoniją, dar vadinamą vaikščiojimo pneumonija arba netipine pneumonija, sukelia mikoplazmos ir chlamidijos infekcijos. Šios pneumonijos formos simptomai gali būti daug švelnesni ir dažnai painiojami su paprastu gripu. Mikoplazminė pneumonija paprastai gydoma antibiotikais.

Simptomai, susiję su pasikartojančia bakterine pneumonija, paprastai pasireiškia greitai. Simptomai, susiję su virusine ir mikoplazmine pneumonija, gali vystytis daug lėčiau. Šie simptomai taip pat yra ne tokie ryškūs ir ne tokie sunkūs nei bakterinės formos. Kai kuriais atvejais asmenys, sergantys vaikščiojimo pneumonija, gali net nesuprasti, kad serga.

Lengvi pasikartojančios pneumonijos simptomai dažnai atspindi peršalimo simptomus. Šie simptomai gali būti karščiavimas arba šaltkrėtis, galvos skausmas, raumenų ir kūno skausmai, dusulys ir silpnumas. Tai taip pat gali apimti krūtinės užgulimą, krūtinės skausmą ar spaudimą kosint, pykinimą ir vėmimą. Vienas iš svarbių simptomų yra šlapias kosulys, dėl kurio susidaro storos skreplės, dažniausiai baltos, geltonos, žalios arba rusvos spalvos. Infekcijai paūmėjus, šioje skrepėje gali būti kraujo.

Viena pasikartojančios pneumonijos priežasčių atsiranda tada, kai pacientas, manantis, kad jis tiesiog serga gripu, per anksti atnaujina įprastą veiklą. Pacientai taip pat gali nutraukti vaistų vartojimą, manydami, kad infekcija buvo pašalinta. Abu šie atvejai leidžia užsitęsusiai infekcijai vėl sustiprėti ir sugrįžti. Dažnas pasikartojančios virusinės ir mikoplazminės pneumonijos simptomas yra krūtinės peršalimas, kuris kartojasi ir, atrodo, niekada visiškai nesumažėja.

Dėl rimtų pasikartojančios pneumonijos simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pacientas gali patirti cianozę, pakitusią sąmonės būseną, sumišimą, aukštą karščiavimą ir mieguistumą. Dusulys arba greitas ir pasunkėjęs kvėpavimas, greitas pulsas ir girgždantis garsas iš gerklės taip pat gali būti rimti simptomai. Pleuros efuzija, kuri yra būklė, kai aplink plaučius kaupiasi skystis; empiema, būklė, kai pleuros ertmėje susidaro pūliai; hiponatremija arba mažas natrio kiekis kraujyje taip pat gali atsirasti dėl pasikartojančios pneumonijos. Retais atvejais simptomai taip pat gali apimti abscesą plaučiuose.

Pasikartojančios pneumonijos simptomai dažnai yra rimtesnės, pagrindinės sveikatos būklės požymis. Šios problemos gali būti lėtinės ligos, imunodeficito sutrikimai ir plaučių vėžys. Be to, kitos lėtinės ligos gali užmaskuoti pneumonijos simptomus, tokius kaip stazinis širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma. Pasikartojančios pneumonijos rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholizmas ir imuninę sistemą slopinantys vaistai, tokie kaip kortikosteroidai ir chemoterapija.