Pirmieji pasiutligės simptomai žmonėms yra dirglumas, niežulys infekcijos vietoje ir karščiavimas. Ligai progresuojant gerklės ir kvėpavimo takų raumenų spazmai pažeidžia kvėpavimą, žmogui gali pasunkėti rijimas, kurių derinys gali sukelti gerai žinomą simptomą – putojimą iš burnos. Po šių požymių ištinka haliucinacijos, traukuliai, traukuliai, paralyžius ir galiausiai mirtis. Kadangi pasiutligės inkubacija gali užtrukti mėnesius, kiekvienas, kuriam įkando galimai pasiutęs gyvūnas, turėtų nedelsdamas kreiptis į sveikatos priežiūrą, nesvarbu, ar yra simptomų, ar ne.
Ankstyvieji požymiai
Pasiutligės simptomai gali nepasireikšti kelis mėnesius, tačiau kai jie atsiranda, žmogus gali pasijusti lyg sergantis gripu. Galvos skausmas, karščiavimas ir silpnumas paprastai yra pirmieji ligos progresavimo požymiai. Įkandimo vieta taip pat paprastai yra skausminga, niežtinti ir gali būti dygliuota. Tikėtina, kad po kelių dienų prasidės rimtesnių požymių.
Išplėstiniai ženklai
Kai liga progresuoja, užsikrėtęs asmuo pasidaro sutrikęs, susijaudinęs ar labai nerimastingas. Paprastai jis arba ji pradės putoti iš burnos, taps hiperaktyvus ir bijo vandens. Kai kurie žmonės taip pat bijo skraidyti. Haliucinacijos ir negalėjimas užmigti yra kiti požymiai; o kai kuriais atvejais nukentėjusio asmens raumenys paralyžiuojami ir ištinka koma. Žmonės, sergantys šia infekcija, paprastai miršta nuo širdies nepakankamumo.
Gydymas
Iš karto po įkandimo žmogus turi gerai nuplauti žaizdą muilu ir vandeniu. Jei įmanoma saugiai sulaikyti gyvūną, įtariamą pasiutlige, asmuo turėtų tai padaryti, o jei ne, jis turėtų stengtis prisiminti kuo daugiau apie gyvūną ir paskambinti valdžiai, kad jį sugautų. Išplovęs žaizdą, žmogus turi nedelsdamas kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad išsiaiškintų, ar reikalinga profilaktika po ekspozicijos (PEP). Paprastai tai susideda iš serijos šūvių, kurie atliekami į ranką. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes pradėjus vystytis simptomams liga tampa nepagydoma.
Pasiutligės šaltiniai
Pasiutligė yra virusinė infekcija, pažeidžianti šiltakraujų gyvūnų centrinę nervų sistemą. Juo galima užsikrėsti žmonėms, kai užsikrėtusio gyvūno seilės liečiasi su pažeista oda, pavyzdžiui, įkandus ar įbrėžus. Šunys yra atsakingi už daugumą infekcijų visame pasaulyje, tačiau šalyse, kuriose naminiai gyvūnai skiepijami nuo viruso arba kurios paprastai nėra pasiutligės, dažniausiai užkrečiami laukiniai gyvūnai, tokie kaip meškėnai, šikšnosparniai ir lapės. Pasiutlige sergantys gyvūnai linkę elgtis keistai ar sutrikę, gali putoti iš burnos ir pakeisti miego įpročius – išeiti į lauką dieną, o ne naktį.
Tais atvejais, kai kam nors įkando prijaukintas gyvūnas – šuo, katė ar šeškas – ir tą gyvūną gali sugauti valdžios institucijos, jis gali būti uždarytas karantine, jei nežinoma, ar gyvūnas buvo paskiepytas. Gyvūnas bus laikomas 10 dienų, kad būtų galima patikrinti, ar jam nepasireiškė pasiutligės simptomų. Jei ne, žmogui, kuriam įkando, viruso gydyti nereikės. Kadangi žmonėms paprastai pasireiškia bent 14 dienų, pavojaus laukti paprastai yra mažai arba visai nėra.