Daugelis žmonių turi pagyvenusių giminaičių, turinčių didelį klausos praradimą, arba draugų, kurie turi klausos praradimą dėl triukšmo, kurį sukelia daug metų trukęs garsios muzikos ar pramoninių garsų poveikis. Bendravimas su neprigirdinčiaisiais kartais gali būti varginantis, nes pokalbius gali tekti kartoti kelis kartus arba į svarbius nurodymus neatsižvelgiama. Klausos praradimą taip pat gali būti lengva supainioti su protinio supratimo stoka. Yra keletas būdų, kaip elgtis su sunkiai girdinčiais žmonėmis, kad abi pusės netaptų beviltiškai nusivylusios ar socialiai sugėdintos.
Vienas iš būdų susidoroti su klausos sutrikimų turinčiu asmeniu yra lėtai ir aiškiai tarti žodžius. Tačiau tai nereiškia, kad pokalbis yra „nutildytas“, nes jis gali pasirodyti nuolaidus ar nejautrus. Verčiau kalbėdami žiūrėkite tiesiai į žmogaus veidą ir tik padidinkite garsumą iki tokio lygio, kad būtų galima patogiai palaikyti pokalbį, o ne šaukti. Asmuo, kurio balsas iš prigimties žemas, gali norėti pakelti toną ir garsumą. Daugelis žmonių, turinčių klausos problemų, negirdi labai žemų bosų tonų, tačiau gana gerai girdi moters balsą.
Taip pat svarbu atsiminti, kad neprigirdintis žmogus nėra visiškai kurčias. Jis arba ji automatiškai nesupras gestų kalbos ir nemokės skaityti iš lūpų. Tai įgūdžiai, kuriuos laikui bėgant įgyja tie, kurie yra labai kurtieji, nebūtinai tie, kurie turi dalinį klausos praradimą. Asmuo, turintis klausos problemų, gali girdėti geriau iš vienos ausies nei iš kitos, todėl kalbėjimas tik į tą pusę gali išspręsti daugelį bendravimo problemų.
Kai kuriems žmonėms gali kilti klausimas, kodėl chroniškai neprigirdintis asmuo nesikreipia į gydymą, kad pagerintų savo būklę arba neįsigytų klausos aparato. Yra daug galimų atsakymų. Klausos aparatai gali būti pernelyg brangūs vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems ribotas pajamas arba neturintiems pakankamo sveikatos draudimo. Profesionalus audiologas gali įvertinti klausos praradimo lygį ir pasiūlyti įvairius gydymo būdus, tačiau negali priversti kliento įsigyti klausos aparato ar atlikti subtilios operacijos. Kai kurie žmonės taip pat gali suprasti, kad jų klausa nėra tokia gera, kaip kadaise, tačiau pripažinti tokį pablogėjimą jiems gali būti nepatogu socialiniu ar profesiniu požiūriu.
Vartotojų rinkoje yra keletas gaminių, kurie gali sustiprinti aplinkos ir foninį triukšmą per mažą elektroninį mikrofoną ir ausines. Šie prietaisai paprastai nėra brangūs ir gali būti naudingi tiems, kurie sunkiai girdi dėl triukšmo poveikio arba senėjimo. Kai kurie prietaisai net diskretiškai tilps į vartotojo ausies kanalą, todėl nereikės jokio recepto ar tyrimo.
Tuo tarpu bendraujant su sunkiai girdinčiu asmeniu reikia kantrybės ir supratimo. Pokalbio kartojimas gali būti nemalonus kalbėtojui, bet taip pat gali būti nelinksmas ir asmeniui, kuris turi prašyti kartoti. Netekti svarbaus pojūčio, pavyzdžiui, klausos, ypač ankstyvame amžiuje, gali būti labai sunkus laikotarpis žmogaus gyvenime, todėl draugai, bendradarbiai ir artimieji turėtų rasti būdą, kaip padėti tam žmogui prisitaikyti prie naujos realybės.