Pagrindinis veiksnys, susijęs su dirvožemio drenažu, yra dirvožemio tekstūra, kuri priklauso nuo dalelių dydžio dirvožemyje. Paprastai kuo didesnės dirvožemio dalelės, tuo dirva yra poringesnė. Vienas iš patikimiausių prasto drenažo požymių yra stovintis vanduo, kuris išnyksta tik išgaruodamas. Vietas su prastu drenažu galima atpažinti ir iš ten augančių augalų rūšių: dažnai drėgnose vietose auga dumbliai, samanos, paparčiai, o molingos dirvos traukiasi ir trūkinėja sausesnėse vietose. Kadangi sausose vietose garavimas yra didesnis, baltos druskos plutos paprastai gali būti ant uolų ir augmenijos.
Mažesnės dirvožemio dalelės glaudžiau susilieja, taip sulėtindamos drenažo procesą. Smėlis – dirvožemis, kuriame yra didžiausių dalelių – gali būti nuo 083 colio (apie 2.11 mm) iki 004 colio (apie 102 mm). Dirvožemis, kurio dalelės yra maždaug 002 colio (apie 051 mm), priskiriamas dumblui, kuris yra dirvožemis su vidutinio dydžio dalelėmis. Dirvožemis su mažiausiomis dalelėmis apibrėžiamas kaip molis, kurio dalelės yra mažesnės nei 00008 colio (apie 00203 mm).
Didžiausios drenažo problemos paprastai kyla molinguose dirvožemiuose, kurie susijungia ir taip sukuria tankų, beveik tvirtą paviršių. Šie dirvožemiai taip pat vadinami adobe, gumbo, caliche, hardpan arba sunkiu dirvožemiu. Dėl savo polinkio būti vandeniui tokie molingi dirvožemiai dažnai naudojami keramikos gamyboje.
Kai dirvožemis nuplaunamas iš kalnų į slėnius ir baseinus, mažiausios dalelės nukeliauja toliausiai. Tai palieka didžiausias uolas kalnuose ir mažiausias daleles žemiausiose, plokščiiausiose vietose. Dėl šios priežasties prasčiausias drenažas paprastai būna žemiausiose vietose. Šiose vietovėse dažniausiai randamas molio dirvožemis su prastu drenažu.
Blogo drenažo patikrinimas – iškasti maždaug 2 pėdų (apie 60.96 cm) gylio duobę, iki viršaus užpildyti vandeniu ir leisti nutekėti. Kai skylė nusausėja, skylę vėl reikia užpildyti vandeniu. Jei visiškai nusausinti užtrunka ilgiau nei valandą, drenažas gali būti laikomas prastu ir prieš sodinant dirvą paprastai reikės pataisyti.
Norėdami nustatyti, kokio tipo dirvožemis yra, žmogus gali pasiimti ir išspausti saują dirvožemio, kuris buvo palaistytas prieš dieną. Jei dirva subyra, ji dažniausiai būna smėlinga; jei jis sulimpa į vientisą gumulą, greičiausiai tai yra molis. Geriausi sodo dirvožemiai paprastai gaminami sumaišius visus tris dirvožemio tipus; toks dirvožemis žinomas kaip priemolis. Pridėdamas prie priemolio humuso – skylančių organinių medžiagų, žmogus gali dar labiau pagerinti dirvožemį ir palengvinti drenavimą.