Populiariojoje kultūroje daugelis žmonių teigia, kad yra priklausomi nuo cukraus, ir šis terminas vartojamas gana dažnai, taip pat liudija apie psichinius pakilimus ir nuosmukius bei abstinencijos simptomus. Šie simptomai paprastai būna daug švelnesni nei rimtesnės priklausomybės, pvz., nikotino ar alkoholio, ir gali apimti nuotaikų kaitą, depresiją ar fizinę ligą. Be to, didelė kovos dalis tiems, kurie atrodo priklausomi nuo cukraus, gali būti psichologinė, nes psichinės priklausomybės dažnai gali būti tokios pat įtikinamos kaip ir biologinės priklausomybės. Mokslo bendruomenėje vis dar diskutuojama, ar žmonės gali būti biologiškai priklausomi nuo cukraus taip pat, kaip ir nuo narkotikų. Apskritai, mokslininkai dar galutinai nenustatė, kad cukrus sukuria savybes, reikalingas jį klasifikuoti kaip biologiškai priklausomą, o tie, kurie atrodo priklausomi nuo cukraus, gali būti tiksliau apibūdinti kaip priklausomi nuo cukraus.
Apskritai tie, kurie, atrodo, yra priklausomi nuo cukraus, liudija apie nuolatinį smaližius. Konkrečiai, daugelis iš šių asmenų gali paragauti kažko, kuriame yra cukraus, ir jaustis priversti suvalgyti daugiau, nei žino, kad jiems reikia arba jie pagrįstai gali suvalgyti. Kasdien nuo cukraus priklausomų žmonių nuotaikos svyruoja visą dieną, nes jų insulino lygis svyruoja aukštyn ir žemyn. Nuovargis, mieguistumas ar depresija yra tipiški žemumai, o didelė energija ar euforijos jausmas dažniausiai liudija aukščiausią lygį. Tačiau esant didelei priklausomybei nuo cukraus, didžiausios vertės tampa ne tokios ryškios, o žmonėms dažnai teks vartoti cukrų, kad išvengtų žemiausio lygio.
Cukraus nutraukimo simptomai yra vieni ryškiausių požymių, rodančių, kad esate priklausomas nuo cukraus. Kai kuriems žmonėms nuotaikos svyravimai ir dirglumas gali būti kartu su galvos skausmais, pykinimu ir nuovargiu. Daugeliu atvejų cukraus pašalinimas yra natūralus atsitiktinio susilaikymo nuo cukraus tam tikrą laiką dėl kitų aplinkybių rezultatas. Daugelis tokioje situacijoje po šio abstinencijos periodo dar smarkiau valgys saldumynus, ir tai yra dar vienas galimos priklausomybės nuo cukraus požymis.
Kaip ir tie, kurie turi sunkesnę priklausomybę, daugelis priklausomų nuo cukraus turi su juo psichologinį ryšį. Įprasta, kad tie, kurie yra priklausomi nuo cukraus, atsigręžia į saldumynus, kai jaučia depresiją ar stresą. Priklausomybė taip pat gali pasireikšti naudojant cukrų kaip savęs atlyginimo priemonę, pavyzdžiui, už tam tikrų užduočių atlikimą ar pasiekimus per dieną. Ypač tais atvejais, kai yra susijęs su persivalgymu, asmens psichologinė priklausomybė nuo cukraus taip pat gali būti susijusi su valgymo sutrikimu. Be to, daugelis liudija, kad potraukis tik padidina potraukį, o tai yra dar vienas klasikinis priklausomybės ar priklausomybės nuo produkto simptomas.
Nors kai kurie mokslininkai atliko eksperimentus su žiurkėmis, kurie, atrodo, patvirtina priklausomybę nuo cukraus, tam, kad cukrus būtų klasifikuojamas kaip sukeliantis biologinę priklausomybę taip pat, kaip ir narkotikai, mokslininkai turėtų turėti galimybę atlikti atkuriamus dvigubai aklus eksperimentus, patvirtinančius tris savybes. Pirma, dėl cukraus turėtų pasikeisti žmonių smegenų chemija ir elgesys. Antra, pasitraukimą turėtų lydėti tolesni smegenų chemijos pokyčiai. Trečia, pasitraukimo pasekmes turėtų lydėti potraukio ir atkryčio požymiai. Nors šios savybės nebuvo oficialiai patvirtintos atliekant tyrimus, daugelis pasauliečių patvirtina panašią patirtį.