Reaktyvaus prisirišimo sutrikimas paprastai išsivysto vaikams, kurie jaunystėje buvo emociškai apleisti. Reaktyvaus prieraišumo sutrikimo simptomai priklauso nuo vaiko amžiaus, o jaunesni nei vienerių metų asmenys gali rodyti požymius, pavyzdžiui, atsisakyti maisto ir nereaguoti į siūlomą bendravimą. Vyresni vaikai dažnai demonstruoja užsispyrimą, nepaklusnumą ir sunkiai bendrauja su kitais, net artimais šeimos nariais.
Daugeliui diagnozuotų asmenų visą gyvenimą bus rodomi reaktyvaus prisirišimo sutrikimo simptomai. Kadangi asmuo paprastai pradeda būti tėvų ar globėjų nepaisomas arba perkeliamas iš vienos globėjų šeimos į kitą, jo gebėjimai užmegzti ilgalaikius ir prasmingus santykius nuo pat pradžių yra labai pažeidžiami. Kūdikiai ir vos kelerių metų vaikai dažnai išryškina pirmuosius požymius – nesidomi šalia esančių žmonių veikla, nedalyvauja žaidimuose ar žaidimuose, nesišypso ir nerimsta likę vieni.
Vaikui vystantis, šie reaktyvaus prieraišumo sutrikimo simptomai gali išlikti melancholiška ir uždara asmenybe. Vaikai, kenčiantys nuo reaktyvaus prieraišumo sutrikimo, dažniausiai renkasi būti palikti vieni ir gali susijaudinti ar pykti, kai yra priversti bendrauti su panašaus amžiaus vaikais. Daugelis šių vaikų žiūri ne iš socialinio rato ir vengia bet kokio fizinio kontakto su kitais, o tai paprastai tęsiasi mokyklos ir paauglystės metais. Vaikai taip pat gali tapti labai manipuliuojantys, nekreipiantys dėmesio į kitus ir dažnai meluoja arba pateikia melagingus kaltinimus, kad išsivaduotų iš bėdų arba gautų tai, ko nori.
Paaugliai, kurių būklė tęsiasi be pagalbos, dažnai randa paguodą narkotikais ar alkoholiu. Tie, kurie žino, kad susiduria su sunkumais dėl neteisėtos veiklos, tokios kaip vagystės ir vandalizmas, arba mokykloje, retai prašys pagalbos ir atvirai nepasitiki tėvais, mokytojais ar kitais autoritetais. Kai jie yra priversti patekti į socialines situacijas, jiems akivaizdžiai nepatogu kalbėtis su kitais ir bendrauti su kitais, jie dažniausiai nesugeba užmegzti ilgalaikių draugysčių ar net užmegzti artimų pažinčių. Dažnai jie stebės draugų grupes, kurios bendrauja socialiai, bet negalvos prieiti prie grupės ar pasikalbėti su kokiu nors asmeniu.
Vidurinės mokyklos metais asmuo paprastai atsilieka nuo savo bendraamžių, vystydamas emocinį lygį, ir jam gali pasireikšti vienas iš dviejų reaktyvaus prisirišimo sutrikimo simptomų. Tai gali pasireikšti dviem skirtingais būdais. Gali kilti problemų dėl vaidybos, ty neracionalaus ar netinkamo elgesio, skirto atkreipti dėmesį. Kiti asmenys gali visiškai atsitraukti ir vengti bet kokio dėmesio. Abu tipai gali nesugebėti suprasti kitų jaučiamų emocijų ir gali rodyti smurtinį elgesį, kai susiduria su tais, kurie jų nesupranta.