Daugumos ekspertų nuomone, pagrindiniai realybės terapijos pranašumai yra susiję su tuo, kaip ji nukreipia klientus tiesiai į jų problemų sprendimus. Realybės terapeutai linkę vengti per daug susikoncentruoti į vidines problemas ir dalykus, esančius žmogaus praeityje, o mieliau sprendžia dalykus, kurie vyksta dabartyje. Kai kurių nuomone, realybės terapijos stiprybė gali būti ir jos silpnybė. Kai kurie žmonės mano, kad realybės terapeutai nepakankamai sutelkia dėmesį į tai, kaip vidinės problemos ir dalykai, esantys žmogaus atmintyje, gali paveikti dabartinį elgesį, todėl klientams gali kilti nuolatinių problemų. Be to, kai kurie ekspertai mano, kad sutelkus dėmesį į gyvenimo sprendimų pasekmes pacientai gali jaustis taip, lyg jie būtų kaltinami dėl savo problemų, o tai gali duoti priešingų rezultatų.
Tokios terapijos tikslas – nustatyti problemas, planuoti jas išspręsti, o tada daryti tai, kas būtina, kad klientai sutelktų dėmesį į planų įgyvendinimą. Šia prasme tai yra terapinis metodas, labiau orientuotas į sprendimus, o ne į priežastis. Gali būti atkreiptas dėmesys į priežastį, kodėl žmogus turi problemų, tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų galima rasti veiksmingą sprendimą. Toks dėmesys planams ir problemų sprendimui kartais vertinamas kaip silpnybė, nes ekspertai nerimauja, kad dėmesys psichologinėms problemoms, kaip elgesio pasekmė, gali priversti pacientus pasijusti nesėkmingais, o tai gali pakenkti jų savigarbai.
Kitas dalykas, kurio šis gydymo būdas nesukelia, yra dėmesys emocijoms. Jausmai iš esmės vertinami kaip elgesio pasekmė, ir šia prasme jie iš esmės yra simptomas. Paprastai kalbant, tokia terapija yra mažiau susijusi su simptomais, o sutelkiant dėmesį į tai, kaip išspręsti pagrindines problemas, dėl kurių žmonės jaučiasi taip, kaip jie jaučiasi. Pacientai paprastai raginami vertinti jausmus kaip barometrą, rodantį pažangą arba pažangos trūkumą siekiant galutinio tikslo, kurio žmogus siekia.
Kai kurių ekspertų teigimu, didžiausi realybės terapijos trūkumai kyla dėl bendro dėmesio trūkumo esminėms problemoms, kurios gali sukelti žmogaus bėdų, ir bendro dėmesio trūkumo vidinėms būsenoms. Daugelis terapeutų mano, kad pacientams dažnai naudinga susidurti su savo vidiniais demonais ir susidoroti su traumuojančiais praeities dalykais. Be to, kai kurie kiti terapiniai metodai tikrai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas vidinėms būsenoms ir jausmams, o žmonės, kurie mėgsta tokius metodus, gali turėti daug problemų, susijusių su tokia terapija.