Alergija nuo saulės dažniausiai pasireiškia kaip kontaktinė fotoalergija arba kaip alerginis kontaktinis dermatitas. Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda, kai alergiškas asmuo odą tepa apsauginiu kremu nuo saulės ir per dvi dienas nuo kontakto atsiranda uždegimas. Šis uždegimas gali pasireikšti bėrimo ir paraudimo arba pūslių ir atvirų opų pavidalu. Kontaktinė fotoalergija pasižymi panašiais simptomais, tačiau pasireiškia tik tada, kai saulės spindulių veikiamas odos kremas nuo saulės. Sąveika tarp apsaugos nuo saulės ir saulės spindulių dirgina odą, o ne vien tik kremo nuo saulės poveikis.
Yra žinoma, kad kai kurios apsaugos nuo saulės chemikalai, tokie kaip PABA, oksibenzonas ir avobenzonas, tam tikriems asmenims sukelia alergines reakcijas. Šios cheminės medžiagos sugeria ultravioletinę spinduliuotę, apsaugodamos odą nuo žalingo poveikio. Apsaugos nuo saulės alergijos reakcijos tipas gali būti kontaktinė fotoalergija arba alerginis ar dirginantis kontaktinis dermatitas.
Priklausomai nuo sunkumo, yra keletas alergijos saulės kremui simptomų. Atviroje odos vietoje gali atsirasti raudonas bėrimas, iškilimai arba sausas lopas, panašus į nudegimą. Dėl sunkios reakcijos gali atsirasti pūslių ir nutekėti skystis. Pažeista vieta gali būti niežtinti, jautri ir skausminga.
Alergijos nuo saulės diagnozę gali apsunkinti tai, kad uždegimas gali atsirasti iškart arba praėjus dviem dienoms po naudojimo. Žmogui gali pasireikšti simptomai pirmą kartą naudojant kremą nuo saulės arba pasireikšti alerginė reakcija po daugelio metų saugaus naudojimo. Jei tai alergija kremui nuo saulės, simptomai pasireikš visur, kur buvo naudojamas kremas nuo saulės arba kur oda buvo veikiama saulės spindulių.
Medicinos specialistas, pvz., alergologas ar dermatologas, gali diagnozuoti alergiją nuo saulės ir nustatyti, kurios gaminyje esančios cheminės medžiagos sukelia dirginimą. Paprastai tai pasiekiama atliekant pleistro testą. Įtariamas alergenas užklijuojamas ant pleistro, kuris uždedamas ant odos. Jei atvira oda niežti ir sudirgsta, asmuo yra alergiškas pleistro medžiagai. Fotoalergija paprastai diagnozuojama panašiai, tačiau pleistras veikiamas ultravioletinių spindulių.
Gydant alerginę reakciją į apsaugos nuo saulės priemones, galima kruopščiai nuplauti atvirą vietą ir vengti dirgiklio. Losjonai ir kremai nuo niežulio bei drėgni kompresai gali padėti nuraminti sudirgusią odą. Uždegimui malšinti gali būti paskirtas kortikosteroidų arba takrolimuzo kremas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali patarti nieko nedaryti su paveikta vieta, o ne rizikuoti tolesniu sudirgimu gydant. Dauguma reakcijų išnyks per tris savaites, nors yra antrinės bakterinės odos infekcijos rizika.
Nedažnai kam nors išsivysto alergija nuo saulės. Kadangi uždegimas gali nepasireikšti 48 valandas po poveikio, gali būti sunku nustatyti, ar kremas nuo saulės yra dirgiklis. Kadangi kremas nuo saulės gali padėti sumažinti asmens riziką susirgti odos vėžiu, alergologas arba dermatologas turėtų diagnozuoti dirginimo priežastį prieš atsisakant kremo nuo saulės. Gali būti, kad yra apsaugos nuo saulės priemonių, kuriose nėra cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų, kurioms asmuo yra alergiškas.