Savigarbos sutrikimai apima depresiją, nerimą, valgymo sutrikimus ir obsesinį / kompulsinį elgesį. Narcisizmas taip pat identifikuoja savigarbos sutrikimą, kuris gali pasirodyti kaip aukšta savigarba ir pasitikėjimas savimi. Psichologai dažniausiai sutinka, kad savigarbos sutrikimai prasideda vaikystėje dėl prievartos, patyčių ar dažno pažeminimo.
Depresija, kylanti dėl žemos savigarbos, paprastai yra susijusi su bevertiškumo jausmu. Pacientai, sergantys depresija, gali toleruoti kitų piktnaudžiavimą, nes mano, kad nusipelno netinkamo gydymo. Tęsiant piktnaudžiavimą, depresija gali gilėti ir paskatinti narkotikų, alkoholio ar maisto vartojimą kaip savigydos formą.
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo savigarbos sutrikimų, laikosi perfekcionizmo idealų. Jie gali nuolat ieškoti būdų, kaip būti priimti, ir jiems sunku toleruoti nesėkmes. Obsesinis/kompulsinis sutrikimas yra vienas iš žemos savigarbos padarinių. Kai šie pacientai negali išlaikyti savęs nustatytų tobulumo standartų, gali kartotis tam tikras elgesys, kuris sumažina kasdienio gyvenimo įtampą.
Savigarbos sutrikimai taip pat gali išsivystyti kaip nerimas. Žmonės, turintys šią problemą, dažnai nerimauja dėl to, kaip į juos žiūri kiti. Jie gali pasistengti įvertinti tai, ko, jų manymu, kiti iš jų tikisi, ir būti budrūs, kad nenuliūdintų kitų žmonių. Atstūmimo baimė gali paskatinti asmenį, turintį šį sutrikimą, tapti pasyviu ar agresyviu, kad galėtų susidoroti su nerimu.
Kai kurie savigarbos sutrikimai taip pat atrodo kaip valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją, bulimiją ir persivalgymą. Šios problemos pirmiausia gali kilti, kai pacientai bando numesti svorio, kad atitiktų idealų kūno įvaizdį, tačiau vis tiek laiko savo kūną nepatraukliu, nepaisant svorio netekimo. Anoreksikai gali imtis ekstremalių dietų, atsisakydami valgyti, net kai kūno svoris nukrenta pavojingai.
Bulimija yra progresuojantis sutrikimas, kuris paprastai prasideda kaip anoreksija. Prieš valydamas ar vartodamas vidurius laisvinančius vaistus, pacientas suvalgo daug maisto. Užkandis gali sukelti kaltės jausmą ir poreikį vemti, kad organizmas atsikratytų suvartotų kalorijų. Besivalgymas apima didžiulio maisto kiekio valgymą be apsivalymo, o po to atsiranda bjaurėjimasis savimi, susijęs su nutukimu.
Pacientai, kenčiantys nuo narcisistinių savigarbos sutrikimų, gali rodyti pranašumą. Jie gali manyti, kad nusipelno ypatingo elgesio, nes yra talentingesni ar protingesni už kitus žmones. Šie pacientai gali pasinaudoti kitais, nes jiems trūksta empatijos. Nors narcizai gali atrodyti labai pasitikintys savimi, jie dažniausiai kenčia nuo prastos savigarbos sutrikimų, dėl kurių jie gali reaguoti pykčiu ir kritikuoti kitus žmones.
Žmonės, turintys savigarbos sutrikimų, gali turėti problemų santykiuose, nes jaučiasi neverti meilės. Jie dažnai nenustato ribų arba gali pasirodyti labai reikalingi. Prasti bendravimo įgūdžiai yra dar vienas žemos savigarbos požymis, galintis turėti įtakos socialiniams ir asmeniniams santykiams. Dėl to galite atsisakyti diskutuoti apie problemas arba bijoti paklausti to, ko žmonės nori ar ko reikia.