Nuo 2010 m. nebuvo galima skiepytis nuo maliarijos, nepaisant mokslininkų, suinteresuotų sukurti veiksmingą prevencinę vakciną nuo šios ligos, pastangų. Kai skiepijimas taps prieinamas, skiepijimo privalumai ir trūkumai bus tokie patys kaip ir kitų vakcinų, nes prieš pradedant skiepą būtina atidžiai pasverti riziką ir naudą. Maliarijos profilaktika, siekiant užkirsti kelią infekcijai arba sumažinti jos riziką, yra prieinama ir paprastai yra labai rekomenduojama.
Kuriant imunizaciją nuo maliarijos daugiausia dėmesio buvo skiriama vakcinos kūrimui vaikams vietovėse, kuriose yra endeminė maliarija, nes jie yra labiausiai pažeidžiami infekcijos ir taip pat greičiausiai patirs ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip pažinimo sutrikimai, jei jie yra užsikrėtę parazitu. 2010 m. mokslininkai sukūrė modifikuotą geltonosios karštligės vakciną, kuri gali žadėti apsaugoti nuo maliarijos, tačiau vakcina buvo laikoma labai eksperimentine ir artimiausiu metu nebus paruošta viešam naudojimui.
Žmonės, svarstantys skiepytis nuo maliarijos turima vakcina, turėtų atsižvelgti į komplikacijų riziką, pvz., infekcijos vakcinacijos vietoje, alergines reakcijas į vakcinos komponentus ir labai retas nepageidaujamas reakcijas į pačią vakciną. Visa tai yra galimas bet kokios vakcinacijos pavojus. Manoma, kad gebėjimo atsispirti maliarijai nauda yra verta rizikos, išskyrus kai kuriuos retus atvejus. Žmonės, svarstantys skiepijimo privalumus ir trūkumus, kurie serga pagrindinėmis ligomis, dėl kurių jiems gali kilti didesnė rizika skiepytis, gali norėti susilaikyti ir pasikliauti bandos imunitetu, kurį suteikia skiepijus daugumą gyventojų.
Kai atsiranda skiepijimas nuo maliarijos, gydytojai gali suteikti pacientams informacijos apie riziką ir naudą, kad padėtų jiems priimti pagrįstą sprendimą, ar tęsti skiepijimą. Jis bus įvedamas palaipsniui, pradedant klinikiniais tyrimais ribotoje populiacijoje, siekiant išsiaiškinti, ar jis yra saugus ir veiksmingas, ir laikui bėgant išplėsti iki visos populiacijos.
Maliarijos profilaktikai, siekiant užkirsti kelią infekcijai, žmonės turi pradėti vartoti vaistus prieš keliaujant į vietovę, kurioje yra endeminė maliarija, ir vartoti juos visą viešnagės laiką bei maždaug mėnesį grįžus. Šie vaistai gali būti brangūs, o šalutinis poveikis yra emocinis sutrikimas, miego sutrikimai ir galvos skausmas. Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkus šalutinis poveikis, gali tekti ištirti galimybę vartoti kitą vaistą. Taip pat rekomenduojamos atsargumo priemonės, pvz., dėvėti vabzdžius atbaidančių priemonių ir miegoti po tinkleliu, siekiant sumažinti tikimybę, kad uodas, nešiojantis maliarijos parazitus, įkando. Kol nebus galima skiepytis nuo maliarijos, ši geriausia praktika sumažins riziką užsikrėsti šia parazitine infekcija.