Animacija yra greito vaizdų atvaizdavimo procesas, kad susidarytų nuolatinio judėjimo įspūdis. 3D animacijoje naudojami trimačiai vaizdai. Jie gali būti rodomi visomis įmanomomis kryptimis, yra sukurti taip, kad atitiktų gamtos fizikos dėsnius, todėl žiūrovams atrodo nepaprastai tikroviški.
Yra daug skirtingų trimatės animacijos tipų. Kai kurios iš pagrindinių yra stop motion animacija, klijavimas, kompiuteriu sukurti vaizdai (CGI) ir judesio fiksavimo animacija. Šios animacijos daromos naudojant rankų darbo, taip pat kompiuteriu sukurtas lėles, objektus, fonus ir specialiuosius efektus.
Stop motion animacijoje 3D personažai ir jų fonai kuriami rankomis. Pirmiausia animatorius pagamina armatūrą arba skeletą naudodamas metalą, o tada formuoja ant jo esančius objektus naudodamas molį, plastiką ar gumą. Smulkesnėms detalėms sukurti gali būti naudojamos įvairios medžiagos, pvz., mediena, audinys, plaukų gelis, dantų pasta ir vata.
Rankų darbo objektai išdėliojami į sceną ir nufotografuojama. Tada objektai šiek tiek pajudinami ir vėl fotografuojami. Nufotografavęs objektus kiekvieną kartą, kai keičiama jų padėtis, animatorius naudoja fotografijos kadrus, kad sukurtų 3D animaciją.
Claymation yra stop motion animacija naudojant molio modelius. Molis apdirbamas ant aliuminio vielos rėmo ir formuojamas pirštais bei moliniais įrankiais. Kad išpuoselėtos figūros netaptų netinkamos tvarkant, naudojamas greitai kietėjantis molis. Jai išdžiūvus, figūrėlės nudažomos pagal poreikį.
Kompiuterių naudojimas daugeliu atžvilgių pakeitė trimatę animaciją. Animatoriai nebeprivalo visko piešti, lipdyti ar spalvinti rankomis. Perėjus prie skaitmeninės laikmenos, visas 3D animacijos procesas gali būti atliktas greičiau, ne taip sudėtingai ir taupant išlaidas.
Tiek, kad CGI naudojamas ir ne animaciniuose filmuose. Kompiuterinė grafika sukuria scenas, kurias kitu atveju būtų buvę labai brangu arba sunku sukurti. Kai kurių scenų net neįmanoma sukurti be kompiuterio sukurtų vaizdų.
Kompiuteriu sukurtoje 3D animacijoje animatorius kuria virtualius skeletus ir modeliuoja ant jų 3D figūras. Tada skaitmeniniai modeliai yra pritaikyti ir jais galima manipuliuoti, kaip reikia animacijai. Animatorius turi pasirūpinti, kad visi fiziniai judesiai ir detalės būtų teisingi, kad 3D animacija atrodytų tikra.
Judesio fiksavimo animacija žengia dar vieną žingsnį ir naudoja tiesioginį veiksmą. Čia aktorius aprūpintas sensoriniais prietaisais, kurie vaizduoja aktoriaus sąnarių judėjimą ir padėtį. Tada aktorius atlieka judesius vietoje jau sukurto veikėjo, kuris turi būti animuojamas.
Jutimo prietaisai fiksuoja atsirandančius judesius ir perduoda vaizdo įrašą į kompiuterį. Dabar kompiuteris naudoja šias įvestis, kad suteiktų personažui judėjimą. Dėl to judesio fiksavimo animacija yra labai artima judesiams, matomiems realiame gyvenime.
Kai kurie gerai žinomi animaciniai filmai yra „Šrekas“, „Fining Nemo“ ir „Wall-E“. 3D animaciniai filmai vis labiau linksta į tikroviškumą. Kitas žingsnis – naudojant kompiuterinę grafiką sukurti visiškai fotorealistišką 3D animacinį filmą.