Kokie yra skirtingi aktyvaus mokymosi strategijų tipai?

Įvairios aktyvaus mokymosi strategijos dažnai kuriamos atsižvelgiant į tai, kaip besimokantieji prašomi įsitraukti į jiems pateikiamą medžiagą. Porų sudarymas ir kita veikla mažose grupėse yra gana įprasta ir leidžia besimokantiesiems dirbti kartu ir tapti aktyviems vieniems su kitais. Taip pat yra metodų, skirtų kiekvienam besimokančiajam individualiai, paprastai per veiklą, kuri verčia juos nustatyti, ko jie nori gauti iš pamokos. Atvejų analizės ir panašūs realaus pasaulio duomenų gavimo metodai taip pat gali būti naudojami kaip aktyvaus mokymosi strategijos, kad informacija būtų labiau pritaikoma ir prasmingesnė.

Užsiėmimai mažose grupėse yra viena iš labiausiai paplitusių aktyvaus mokymosi strategijų, nes jos leidžia mokiniams dirbti kartu mokantis naujos medžiagos. Vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kaip tai pasiekti, yra veikla „galvok, dalinkis pora“. Paprastai tai apima naujos informacijos pateikimą mokiniams per pamoką ir šiek tiek laiko pagalvoti apie klausimą ar kitą temą, susijusią su tuo, ką jie išmoko. Mokiniai poruojasi ir dalijasi mintimis bei idėjomis apie jiems užduotą klausimą; šios aktyvaus mokymosi strategijos padeda mokiniams mokyti vieni kitus jiems mokantis.

Taip pat yra individualių aktyvaus mokymosi strategijų, skirtų padėti kiekvienam mokiniui atskirai įsitraukti į tai, kas jam pateikiama. Tai galima padaryti įvairiais būdais, nors vienas iš labiausiai paplitusių būdų yra sukurti darbalapį „Know-Want-Learn“ (KWL). Mokiniams nurodoma sulankstyti popieriaus lapą į trečdalius, kartais jiems gali būti duodamas didesnis popierius, kad tai būtų lengviau ir būtų didesnių stulpelių. Kiekvienas puslapio trečdalis pažymėtas kaip „Know“, kuriame mokiniai rašo, ką jau žino apie dalyką; „Noriu“, kuri yra naudojama norint parašyti tai, ką nori apie tai sužinoti; ir „Mokytis“, kad apibūdintų, kaip jie nori panaudoti tai, ką išmoko.

Aktyvaus mokymosi strategijos taip pat gali apimti atvejų tyrimus ir panašius „realaus pasaulio“ informacijos pavyzdžius, skirtus mokiniams. Tai padeda besimokantiesiems parodyti, kad jiems pateikiama informacija nėra skirta izoliuoti ir įsiminti, o yra praktiška ir prasminga. Studentai gali būti įtraukti į šį procesą, kurdami savo tyrimus ir atvejų analizę, leidžiančią jiems dalyvauti įgyjant naujų žinių ir informacijos. Tokio tipo aktyvaus mokymosi strategijos taip pat gali padėti parengti studentus tokiam tyrimui ir darbui, kurių tikimasi aukštojo mokslo srityje, ypač kolegijose ir aukštosiose mokyklose.