Yra daug skirtingų tipų aminorūgščių, kurios veikia kaip pagrindiniai baltymų struktūriniai vienetai ir atlieka daug kitų svarbių biologinių funkcijų. Jie suskirstyti į keletą kategorijų, atsižvelgiant į kelis skirtingus veiksnius, pvz., mechanizmus, kuriais jie sintetinami, ir tai, ar jų galima gauti su maistu, ar ne. Visose aminorūgštyse yra aminų grupė arba junginys, turintis azotą su viena elektronų pora. Jie taip pat turi karboksirūgšties grupę, kuri yra rūgštys, apimančios junginį, prijungtą prie anglies atomo, deguonies atomo ir hidroksido molekulės. Įvairūs tipai išskiriami pagal šoninę grandinę, kuri yra unikali kiekvienai aminorūgščiai.
Įvairių tipų aminorūgštys paprastai skirstomos į standartines ir nestandartines aminorūgštis. Standartinės aminorūgštys gaminamos per įprastus biologinius procesus, kurių metu DNR esanti genetinė informacija yra transkribuojama į RNR ir paverčiama aminorūgštimis. Yra 20 aminorūgščių, kurios gaminamos tokiais standartiniais biologiniais procesais, o kitos dvi standartinės aminorūgštys gaminamos labiau specializuotais sintezės procesais, todėl bendras standartinių aminorūgščių skaičius padidėja iki 22.
Kita vertus, nestandartinės aminorūgštys nėra gaminamos įprastomis transkripcijos ir vertimo priemonėmis. Paprastai tai yra modifikuotos standartinių aminorūgščių versijos; jie patiria tam tikrą potransliacinę modifikaciją, kuri vyksta po normalių baltymų gamybos fazių. Baltymai, kurie atlieka labai specifines funkcijas arba turi jungtis prie konkrečių molekulių, dažnai turi nestandartinių aminorūgščių, nes 22 standartinės aminorūgštys nėra pakankamai specializuotos.
Įvairių tipų aminorūgštys taip pat grupuojamos pagal įvairių gyvūnų, dažniausiai žmonių, mitybos poreikius. Nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip fenilalaninas, organizmas negali susintetinti, todėl norint palaikyti sveikatą, jos turi būti vartojamos kaip dalis dietos. Neesminės aminorūgštys, tokios kaip alaninas, gali būti sintezuojamos organizmo, todėl jų nebūtina įtraukti į savo mitybą. Sąvokos „esminis“ ir „neesminis“ nenurodo jų svarbos; būtini abu tipai. Tai tik nurodo faktą, kad vienas yra esminė žmogaus mitybos dalis, o kita – ne.
Aminorūgštys gali būti suskirstytos į kategorijas pagal daugybę skirtingų savybių. Vienas iš bruožų, dažniausiai naudojamų biochemijoje, yra aminorūgščių struktūra. Įvairios aminorūgštys yra sugrupuotos pagal tam tikrus jose esančius atomus ar molekules arba struktūrines struktūras. Dvi skirtingos struktūrinės kategorijos yra aromatinės aminorūgštys ir sieros turinčios aminorūgštys.