Dvi pagrindinės archeologijos stažuočių rūšys yra lauko arba laboratorinės pareigos. Kiekvienas stažuotės tipas suteikia skirtingą vaizdą apie bendrą archeologijos bakalauro laipsnį, pavyzdžiui, istorinių artefaktų radimą ir jų skirstymą į kategorijas. Galima atlikti abi stažuotes iš eilės, siekiant visapusiškos mokymosi patirties.
Lauko archeologijos stažuotės yra gerai žinomi kasinėjimų projektai, kurių metu atidengiami palaidoti kaulai ar kiti žmogaus artefaktai, pavyzdžiui, puodai ir įrankiai. Stažuotojai išmoks tinkamų valymo metodų, kad išlaikytų artefaktų vientisumą ir lėtai juos pašalintų nuo žemės. Kartu su fiziniais atradimais stažuotojai paprastai užsirašo išsamius užrašus ir išmoksta efektyviai naudotis fotoaparatu, norėdami įrašyti detalų kasimo procesą iš daugelio kampų.
Viena iš svarbių praktinių pareigų lauko archeologijos stažuočių metu yra išmokti naudotis matavimo prietaisais, pvz., tašku. Šie instrumentai reikalauja daug praktikos, norint užfiksuoti iškasto ploto kampinę padėtį ir matmenis; prietaisai taip pat naudojami nustatyti iškasos mastą, pvz., ribines linijas ir žemės pakilimus. Patyrę archeologai paprastai dirba kartu su praktikantais, siekdami užtikrinti, kad visi prietaisų duomenys būtų teisingi ir tikslūs.
Laboratorinės archeologijos stažuotės daugiausia atliekamos kolegijų universitetuose arba muziejuose. Didžioji dalis istorinių atradimų darbų atliekama kontroliuojamoje aplinkoje; stažuotojai gali naudoti specializuotas valymo priemones, kad pašalintų nešvarumus iš iškastų artefaktų, kad galėtų stebėti tikrąjį objekto išorinį paviršių. Ženklai ir graviūros paprastai fotografuojami ir analizuojami istoriniais tikslais.
Laboratorinės archeologijos stažuotėse įprastas darbas kompiuteriu ir duomenų bazėmis; kiekvienas artefaktas turi būti pažymėtas ir suskirstytas į kategorijas pagrindinėje įrenginio duomenų bazėje. Norint išvengti brangių klaidų, į kompiuterį įvedant didelius duomenų kiekius reikia atidžiai stebėti detales. Kai kurie stažuotojai gali analizuoti tam tikras duomenų partijas prieš tęsdami, kad įsitikintų, jog visi artefaktai teisingai įvesti į duomenų bazę.
Muziejaus darbuotojai paprastai organizuoja artefaktus viešam eksponavimui. Didelis gyvūno skeletas turės būti tiksliai sujungtas, kad būtų rodomas; stažuotojas prižiūrės skeleto konstrukciją ir ištaisys problemines kaulų jungtis. Be to, stažuotojai patikrins muziejuje naujai sukurtų ekspozicijų istorinį tikslumą. Pavyzdžiui, istorinis majų puodas nebus dedamas actekų ekrane; stažuotojas turi pasirūpinti, kad artefaktai nebūtų rodomi neteisingai.
Daugelis kolegijų studijų programų numato, kad abi stažuotės turi būti baigtos pagal baigimo reikalavimus. Tiek laboratoriniai, tiek lauko darbai būsimiems absolventams suteikia galimybę pažvelgti į galimus ateities karjeros pasirinkimus. Dauguma archeologijos darbdavių teikia pirmenybę kandidatams, turintiems abiejų tipų praktikos patirties.