Biostatistika, dar vadinama biometrija arba biometrija, yra matematikos ir statistinių metodų taikymas biologiniams ir medicininiams duomenims. Tai auganti sritis, kurioje yra įsidarbinimo galimybių visame pasaulyje. Biostatisto darbo vietų galima rasti ligoninėse, farmacijos įmonėse, visuomenės sveikatos organizacijose, su sveikata susijusiose pramonės šakose ir universitetų tyrimų grupėse.
Dauguma vyriausybių turi reguliavimo agentūras, kurios vertina vaistų tyrimus ir bandymus bei nustato vaistų saugumo ir veiksmingumo standartus. Biostatisto darbams farmacijos įmonėse reikia išmanyti šias taisykles ir turėti galimybę padėti kurti mokslinių tyrimų programas, atitinkančias vyriausybės įgaliojimus. Paprastai tikimasi, kad biostatistikas padės suplanuoti atitinkamus tyrimus, prižiūrėti tinkamų mėginių atranką, sudaryti klausimynus ir statistines programas bei analizuoti duomenis. Jis taip pat gali būti pareikalautas parengti tyrimų ataskaitas ir informaciją, skirtą pateikti reguliavimo agentūroms.
Biostatisto darbas ligoninėse ir universitetų tyrimų grupėse dažnai apima tam tikrų ligų arba tam tikrų vaistų veiksmingumo ir gydymo galimybių nuo tų ligų tyrimą. Šiuose tyrimuose dažnai stebimi pacientai, gydomi dėl tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, konkrečios vėžio formos. Rezultatai naudojami gydymo veiksmingumui, bet kokiems trumpalaikiams ar ilgalaikiams šalutiniams poveikiams, pasikartojimo dažniui ir kitiems susijusiems veiksniams įvertinti. Biostatisto vaidmuo yra labai svarbus atliekant moksliškai tikslią rezultatų analizę.
Su ligomis susiję medicininiai tyrimai taip pat tiria galimus ligų veiksnius, tokius kaip kūno riebalų perteklius, susijęs su krūties vėžiu. Kai kuriuose tyrimuose vertinama, kaip kitos problemos, pvz., mityba ir aplinkos veiksniai, veikia tokias ligas kaip diabetas ir astma. Kiti biostatisto darbai vertina dantų procedūrų efektyvumą arba ilgalaikį vaistų nuo atmetimo efektyvumą pacientams, kuriems atlikta transplantacija.
Asmuo, norintis tirti ligų paplitimą tam tikrose gyventojų grupėse, gali svarstyti apie biostatisto darbus epidemiologijos srityje. Tai gali apimti ligų, kurios dažniausiai pasireiškia tam tikrose gyventojų grupėse arba geografiniuose regionuose, tyrimą. Kitas aspektas gali būti tyrimas, kodėl rasė ir lytis padidina tam tikrų ligų, tokių kaip insultas ar hipertenzija, tikimybę. Vietos, nacionalinės ir pasaulinės sveikatos organizacijos siūlo galimybes šiose specialybėse, kaip ir kai kurios universitetų finansuojamos mokslinių tyrimų programos.
Kiti visuomenės sveikatos biostatisto darbai yra susiję su infekcinių ligų protrūkių stebėjimu. Jei pasikeičia ligos modeliai arba kai kurios sritys yra atsparesnės protrūkiui, priežasčiai nustatyti naudojami statistiniai duomenys. Visuomenės sveikatos organizacijos taip pat stebi su sveikata susijusios veiklos pokyčių poveikį, pavyzdžiui, rūkymo sumažėjimą ar fizinio aktyvumo padidėjimą. Taip pat tiriamas aplinkos problemų, tokių kaip patalpų oro kokybė, poveikis sveikatai, siekiant sukurti naudingą darbo ir visuomenės sveikatos politiką.
Genetiniai tyrimai yra dar viena auganti sritis, siūlanti biostatisto darbus. Didelis dėmesys skiriamas genetinių ligų priežasčių nustatymui ir galimų būdų blokuoti neigiamą genetinę įtaką tyrimui. Kadangi genetika yra tokia sudėtinga, labai svarbu, kad statistiniai duomenys būtų pagrįsti patikimais, statistiškai tiksliais duomenimis.
Tobulėjant medicinos tyrimams, biostatisto darbų skaičius ir įvairovė vis didėja. Kandidatai turi būti analitiški ir orientuoti į detales. Nors asmuo gali įgyti pradinio lygio pareigas su bakalauro laipsniu, daugeliui darbų reikės aukštojo mokslo laipsnių.