Burnos implantai, dar žinomi kaip dantų implantai, yra veiksmingas pakaitalas kai kuriems žmonėms, netekusiems vieno ar kelių dantų dėl dantenų ligų, traumų ar kitų priežasčių. Burnos implantai iš esmės yra dirbtiniai dantys su šaknimis, kuriuos į žandikaulį įdeda gydytojas periodontologas arba burnos/veido ir žandikaulių chirurgas. Burnos implantai sumažina arba visiškai pašalina dantų protezavimo poreikį, nes palaiko dantų tiltelius ir suteikia saugumą bei komfortą kaip tikri dantys. Labiausiai paplitę yra endosiniai ir subperiostealiniai implantai, po to – ramusframe ir transkauliniai implantai.
Endosiniai arba endostealiniai burnos implantai reiškia dirbtines dantų šaknis, kurios dedamos į žandikaulį. Šiuos implantus sudaro peiliukai, cilindrai arba varžtai, kuriuos burnos chirurgai įkiša, kad laikytų vieną ar kelis protezuotus dantis. Kitaip tariant, endostealiniai implantai veikia kaip dantų šaknys, nepaveikdami aplinkinių dantų. Endosozinių implantų variantai apima ašmenų formą, kuri taip pat patenka į kaulą, ir šaknų formą, primenančią įvairaus dydžio varžtus ar vinis, skirtus implantuoti į žandikaulį.
Subperiostealiniai implantai yra skirti įterpti ant žandikaulio kaulo, o ne į jį. Jie skirti odontologiniams pacientams, kurių žandikauliai plonėja, todėl gali būti netinkami ašmenų formos ar endosiniams implantams. Naudojant subperiostealinius burnos implantus, metalinis karkasas prisitvirtina prie dantenų linijos, o karkasai, kurie lydi karkasą, tęsiasi per danteną, kad prilaikytų dirbtinius dantis.
„Ramusframe“ burnos implantai naudingi apatiniam žandikauliui, kai endostealiniai arba subperiostealiniai implantai netinkamai priglunda. Burnos chirurgai arba periodontologai tokio tipo burnos implantus dažniausiai įdeda šalia protinių dantų ir smakro. Po ramusframe implanto padėties operacijos pirmiausia turi sugyti dantenų audinys, tada atsiranda metalinis strypas. Jei reikia, protezai turi būti pagaminti pagal užsakymą, kad tilptų ant strypo. Ramusframe burnos implantai idealiai tinka apsaugoti silpnus žandikaulius ir apsaugoti juos nuo lūžių.
Transkauliniai burnos implantai pirmiausia buvo naudojami apatinio žandikaulio dantims pakeisti, tačiau dėl jų sudėtingumo jie naudojami retai. Burnos chirurgai įkiša transkaulinius implantus su metaliniais strypais per smakrą ir smakro kaulą, kol jie atsiskleidžia burnoje. Ši procedūra tapo mažiau populiari tarp chirurgų ir odontologų pacientų, nes reikia ne tik didelės operacijos, bet ir anestezijos bei trumpo buvimo ligoninėje. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip kaulo transplantacija ir endostealinio implantavimo procedūra, paprastai yra lengvesni ir veiksmingesni.
Burnos implantas paprastai yra pagamintas iš titano, kuris yra su plėvele, kuri leidžia saugiai įdėti jį į žandikaulį. Kiti komponentai yra atrama, kuri palaiko danties implantus, o karūnėlė priglunda prie atramos, kad pakeistų dantį ar dantis. Po operacijos implantus reikia valyti šepetėliu, siūlu ir išskalauti taip, lyg tai būtų tikri dantys. Norint stebėti implantus ir užtikrinti jų veiksmingumą, būtina apsilankyti pas gydytoją periodontologą ar odontologą.