Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bandymas nustatyti prekių ir paslaugų gamybos rinkos vertę ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, paprastai skaičiuojant kasmet. BVP matavimas yra skirtas parodyti ekonomikos, paprastai tautos, ekonominę produkciją. BVP gali būti matuojamas trimis būdais: gamybos metodu, išlaidų metodu ir pajamų metodu. Dažniausiai naudojamas gamybos metodas, nors teoriškai visi trys metodai turėtų duoti tą patį rezultatą. Tautos BVP supratimas gali padėti tai tautai išsiaiškinti, kaip pakelti savo gyvenimo lygį.
Gamybos metodas, laikomas produkcija, naudojamas matuojant BVP, pridedant bendrą visų įmonių gamybos produkciją, kad būtų pasiekta bendra suma. Trys žingsniai apima metodą, kaip pasiekti šią sumą. Pirma, ekonomistai bandys įvertinti bendrąją vidaus produkcijos vertę visuose ekonomikos sektoriuose. Tada jie apskaičiuos išlaidas, patirtas gaminant tą gamybą, vadinamą tiesioginiu vartojimu. Galiausiai, ekonomistai iš bendros produkcijos vertės atims tiesioginio vartojimo vertę, kad gautų BVP.
Taikydami išlaidų metodą ekonomistai BVP matuoja pridėdami keturias skirtingas išlaidų rūšis. Vartojimas skaičiuojamas pridedant išlaidas prekėms ir paslaugoms, o investicijos – įtraukiant ir ilgalaikį turtą, ir atsargų padidėjimą. Vyriausybės pirkimai apskaičiuojami pridedant visas vyriausybės išlaidas, atėmus socialines pašalpas, tokias kaip socialinė pašalpa ar nedarbas. Grynasis eksportas skaičiuojamas atėmus viso importo minusą, nes importas nelaikomas vidaus ekonomikos produkcijos atspindžiu. Apskritai, išlaidų metodas apima visas išlaidas prekėms ir paslaugoms šalies viduje.
Matuojant BVP taikant pajamų metodą, reikia skaičiuoti nacionalines pajamas. Tai apskaičiuojama pridedant keturis komponentus. Pirma, darbo pajamos apima atlyginimus, darbo užmokestį ir išmokas, tokias kaip sveikatos draudimas, be socialinio draudimo ir nedarbo. Nuomos pajamos apima turto nuomą ir autorinius atlyginimus už turtą, o palūkanų pajamos sudaro palūkanas, sumokėtas už korporacijoms ir įmonėms paskolintus pinigus. Pelnas skaičiuojamas pagal tai, kas įmonėms lieka sumokėjus visas darbuotojų kompensacijas, skolos palūkanas ir nuomos mokesčius, tačiau neapskaitomas buhalterinis ar ekonominis pelnas BVP tikslais.
Šalys, matuojančios BVP, gali naudoti šį skaičių, kad nustatytų šalių gyvenimo lygį ir naudotų jį kaip ekonominės sveikatos matą. Tačiau infliacija ir gyventojų skaičiaus didėjimas gali iškreipti BVP vertinimą šiuo atžvilgiu, nes padidėjimas neatspindi padidėjusios perkamosios galios. Vietoj to, ekonomistai naudoja terminą realusis BVP, kad nustatytų BVP, iš kurio atėmus infliaciją ir gyventojų skaičiaus padidėjimą galutinėje sumoje.