Įvairūs celiakijos kraujo tyrimai, bendrai vadinami celiakijos kraujo grupe, naudojami kaip vienas iš pagrindinių žingsnių diagnozuojant celiakiją. Celiakijos kraujo skydelis užregistruoja didesnį nei įprasta tam tikrų tipų antikūnų kiekį, kuris rodo celiakijos tikimybę. Šie laboratoriniai rezultatai naudojami celiakijai diagnozuoti kartu su klinikiniais simptomais, fizine apžiūra ir plonosios žarnos biopsija.
Celiakija, dar vadinama celiakija arba glitimui jautria enteropatija, yra autoimuninis ir virškinimo sutrikimas. Baltymas, vadinamas glitimu, kurio yra daugelyje grūdinių produktų, skatina antikūnų, kurie puola žarnyno gleivinę, susidarymą. Dėl to atsirandanti žala apsunkina maistinių medžiagų įsisavinimą normaliu lygiu ir gali sukelti netinkamą mitybą, nepaisant to, kiek maisto žmogus suvartoja. Norint padėti gydytojams diagnozuoti šią ligą, kuri gali išsivystyti bet kuriuo gyvenimo etapu, reikalingi celiakijos kraujo tyrimai.
Celiakijos kraujo tyrimai gali apimti keletą susijusių laboratorinių tyrimų. Kai kurių tipų tyrimais ieškoma didesnio tam tikrų rūšių antikūnų kiekio. Laboratorinių tyrimų metu nustatyti antikūnai gali būti anti-endomizumo antikūnai, anti-gliadininiai antikūnai, deamidintų gliadino peptidų antikūnai arba antikūnai prieš audinių transglutaminazę. Kai kurie kraujo tyrimai tikrina geležies ar baltymų kiekį. Celiakija diagnozuojama derinant laboratorinių tyrimų rezultatus, klinikinius ligos požymius ir plonosios žarnos biopsiją, siekiant nustatyti galimą žalą.
Celiakiją kartais gali būti sunku diagnozuoti, nes jos simptomai yra tokie įvairūs. Taigi, norint patvirtinti pirminę diagnozę, pagrįstą klinikiniais simptomais, būtina atlikti celiakijos kraujo tyrimus. Klinikiniai celiakijos požymiai gali būti įvairūs – nuo virškinimo ar raumenų ir kaulų sistemos problemų iki traukulių ar galūnių dilgčiojimo. Kiti iš pažiūros nesusiję simptomai gali būti burnos opos, anemija, plaukų slinkimas, dažnos mėlynės arba niežtintis odos bėrimas. Celiakija kartais pasireiškia kartu su kitomis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, Dauno sindromas, 1 tipo diabetas ar vilkligė.
Nustačius teigiamą diagnozę celiakijos kraujo tyrimais ir kitomis diagnostikos priemonėmis, celiakija sergantis asmuo turi nustoti valgyti maistą, kuriame yra glitimo, įskaitant kviečius, rugius, miežius ir avižas. Liga neišgydoma, tačiau klinikinius simptomus ir susijusias komplikacijas galima sumažinti nuolat laikantis dietos be glitimo. Paprastai būklė pagerėja per kelis mėnesius nuo mitybos pakeitimų, nors kai kuriems žmonėms gali prireikti dvejų ar trejų metų, kol jie atgaus sveikatą. Kai kuriais atvejais asmenims, kuriems nepadeda mitybos pokyčiai, gali prireikti intraveninių maisto papildų, kad būtų išvengta netinkamos mitybos.