Chemoterapija, gydymas, skirtas vėžinėms ląstelėms naikinti, gali būti skiriamas įvairiais būdais. Pažymėtina, kad chemoterapijos režimai gali būti atliekami per įvairias kūno dalis. Be to, yra keletas skirtingų chemoterapijos režimų, tokių kaip adjuvantinė chemoterapija, pirminė chemoterapija ir kombinuota chemoterapija.
Chemoterapijos režimai gali būti skiriami įvairiose kūno vietose, priklausomai nuo vėžio tipo ir paciento bei to, kas būtų veiksmingiausia. Pavyzdžiui, chemoterapijos režimai gali būti atliekami injekcijomis į raumenis, odą, venas, arterijas ar naviką. Chemoterapijos režimai taip pat gali būti skiriami per burną, švirkščiami į stuburo skystį, tepami ant odos arba gali būti skiriami pilvaplėvės ertmėje.
Adjuvantinė chemoterapija – tai gydymo būdas, kai pašalinus pagrindinį naviką pacientams skiriamas priešvėžinis gydymas. Šio tipo chemoterapija skiriama vėžinėms ląstelėms, kurios lieka pašalinus pagrindinį naviką, atakuoti. Adjuvantinė chemoterapija buvo naudojama sergant osteogenine sarkoma, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, Wilmso naviku ir krūties vėžiu. Adjuvantinės chemoterapijos veiksmingumas priklauso nuo konkrečios dozės ir tokių problemų kaip atsparumas vaistams ir šalutinis poveikis.
Pirminė chemoterapija, kuri kartais vadinama indukcine chemoterapija arba neoadjuvantine chemoterapija, reiškia chemoterapijos kaip pagrindinio arba pirminio paciento gydymo procesą. Pavyzdžiui, asmenims, sergantiems limfomomis, Hodžkino liga, embrionine rabdomiosarkoma, plaučių vėžiu, išangės vėžiu, krūties vėžiu, gerklų vėžiu, minkštųjų audinių sarkoma, galvos ir kaklo vėžiu, šlapimo pūslės vėžiu ir kai kuriomis vaikų vėžio formomis, pagrindinis gydymo būdas yra chemoterapija. skiriama prieš radiaciją ar operaciją. Pirminė chemoterapija mažina navikų dydį, kad chirurgams būtų lengviau juos pašalinti. Be to, pirminė chemoterapija palengvina spindulinį gydymą, nes pagerina naviko kraujotaką, todėl labiau tikėtina, kad spinduliuotė turės įtakos vėžiui.
Tiesa, kai kurios vėžio formos yra atsparios vaistams. Taigi, jei vėžio ląstelės yra atsparios vaistams, mažėja tikimybė, kad pirminė chemoterapija bus veiksminga. Taip pat yra toksiškumo pavojus organizmui, jei skiriama per daug chemoterapijos.
Kombinuoti chemoterapijos režimai apima atvejus, kai vėžiui gydyti skiriamas daugiau nei vienas vaistas. Derinių naudojimas gali būti naudingas, nes yra didesnė vėžio ląstelių sunaikinimo tikimybė. Vis dėlto vartojant daugiau nei vieną vaistą, gali kilti toksiškumas vaistams. Kitas galimas pavojus gali būti tas, kad atliekant mokslinius tyrimus su pelėmis, chemoterapiniai vaistai sukelia ilgalaikius smegenų pažeidimus, nes naikina nervines ląsteles ir oligoendrocitus, kurie izoliuoja mieliną, o tai būtina normaliam neuronų funkcionavimui. Taigi onkologas, skirdamas gydymą, turi atsižvelgti į šiuos dalykus.