Bet kuri medicinos disciplina yra pamokų ir praktinio mokymo derinys, o dermatologija – arba odos tyrimas – nėra išimtis. Bendrieji dermatologijos kursai padeda suprasti odą ir su oda susijusias ligas bei gydymą. Tikslesni kursai suteiks koncentruotą mokymosi patirtį, susijusią su šiais skirtingais kintamaisiais. Taip pat įprasti mokymai. Kitos su dermatologija susijusios studijų sritys yra neurologija, imunologija ir mikrobiologija.
Dermatologai yra gydytojai, kurių specializacija yra odos problemos. Jie dirba su įvairiais odos komponentais – nuo plaukų folikulų iki prakaito liaukų. Todėl būtina susipažinti su žmogaus anatomija ir fiziologija. Kadangi dermatologai praktikuoja daugybę medicininių gydymo būdų, taip pat reikalingas tvirtas medicinos studijų ir mokslo disciplinų, tokių kaip chemija, išsilavinimas.
Pagrindiniuose anatomijos ir fiziologijos kursuose nagrinėjamos įvairios žmogaus kūno dalys ir tai, kaip jos veikia atskirai ir kartu kurdamos biologinius procesus. Aukštesniojo lygio kursai tada sutelktų dėmesį į odos ir jos specifinių struktūrų bei funkcijų tyrimą. Studentui taip pat gali prireikti nukreiptų biologijos kursų, tokių kaip mikrobiologija ar imunologija, kuriuose atsižvelgiama į odos pokyčius ir sąlygas ląstelių ar bakterijų lygiu.
Be to, pagrindiniai dermatologijos kursai gali suteikti bendrą šios srities ir jos istorijos apžvalgą. Įprastos odos ligų kategorijos, diagnozės ir gydymo protokolai bei disciplinos istorija gali būti pagrindinė tokių klasių dalis. Aukštojo mokslo lygiuose šios skirtingos sritys gali būti suskirstytos į atskirus kursus, kuriuose pateikiama nuodugnesnė nagrinėjamos temos analizė. Dermatopatologija, kuri yra odos ligų tyrimas, būtų vienas iš tokių pavyzdžių. Aukščiausio lygio dermatologijos kursai tada dar labiau suskirstytų problemą į labai specifinius poskyrius, pvz., specifines odos ligas.
Pasirenkamiesiems kursams gali būti naudingi ir tam tikri išoriniai dalykai. Sveikatos ir mitybos pamokos ir net sociologijos pamokos gali suteikti vertingos informacijos apie dermatologines priežastis ir sąlygas. Be to, chemijos kursai padeda suprasti ir nustatyti farmakologinį gydymą. Su kompiuteriais susiję kursai, matematiniai užsiėmimai, pvz., statistinė analizė, ir verslo kursai gali būti neįkainojami naršant klinikinėje aplinkoje.
Kai studentas gaus atitinkamas pamokas, jis greičiausiai baigs praktinį įvairių dermatologijos metodų mokymą. Šie patirties įgijimo pratimai gali būti aukštesniojo lygio kursų dalis arba gali sudaryti visą kurso patirtį. Programose pagrindinis dėmesys skiriamas procedūrų, susijusių su konkrečiomis specialybėmis, tokiomis kaip kolageno užpildymas ir cheminis pilingas kosmetinėje dermatologijoje, apibūdinimui ir praktikavimui. Daugeliu atvejų studentai mokysis stažuotės metu, kai dirbs sertifikuotoje medicinos įstaigoje, kad gautų kreditus klasėje. Pastarieji metai taip pat turėtų būti tada, kai asmuo nusprendžia, ar jis ar ji sieks chirurgo licencijos, todėl reikės papildomų kursinių darbų ir specialių chirurgijos disciplinų mokymo.
Mokymo pamokos dažnai apima studijas srityse, kurios nėra atvirai susijusios su odos priežiūra. Tiesą sakant, neretai dermatologijos studentas studijuoja šiose srityse: infekcinės ligos, neurologija, reumatologija, flebologija, imunologija. Nors kūno dalys, tokios kaip smegenys ir kaulai, gali būti nesusijusios su odos ligomis, daugelis ligų, atsirandančių kitose kūno vietose, gali paveikti odą. Todėl dermatologas turėtų būti susipažinęs su šiomis galimomis problemomis.
Dermatologijos kursai dažniausiai vyksta aukštosiose mokyklose. Sertifikavimo reikalavimai tikriausiai apims aukštesnius bakalauro studijas. Net ir oficialiai baigus mokyklą, dermatologija tebėra mokymosi visą gyvenimą patirtis. Asmenims gali tekti lankyti papildomus dermatologijos kursus tokioms specialybėms kaip vaikų dermatologija arba odos ligų priežasčių tyrimas. Skirtingi regionai taip pat įpareigoja dermatologus lankyti įprastinius kvalifikacijos kėlimo kursus, kad išlaikytų sertifikatą.