Terminas dipolis vartojamas fizikoje ir chemijoje elektromagnetiniam reiškiniui apibūdinti, kai tam tikrame regione egzistuoja du poliai arba priešingos jėgos. Dipolis gali atsirasti įvairiose situacijose, tačiau dauguma dipolių gali būti suskirstyti į elektrinius arba magnetinius. Elektriniai dipoliai chemijoje dažnai aptinkami molekulinių dipolių momentų pavidalu – teigiamo ir neigiamo elektrinio krūvio atskyrimas molekulėje. Magnetiniai dipoliai gali būti stebimi įprastuose magnetuose ir kompasuose, taip pat elektronų ir kitų dalelių veikloje.
Elektrinį krūvį sudaro dvi priešingos arba polinės jėgos: teigiamas ir neigiamas. Šios dvi jėgos pritraukia viena kitą, kai yra arti, tačiau atstumia kitus panašius krūvius – pavyzdžiui, neigiamas atstumia neigiamus. Medžiagos krūvio tipą lemia subatominių dalelių pasiskirstymas. Elektronai turi neigiamą krūvį, o protonai, esantys atomo branduoliuose, turi teigiamą krūvį.
Molekulinis dipolis atsiranda, kai molekulės struktūroje išsiskiria krūvis. Pavyzdžiui, vandens molekulė turi struktūrinį išdėstymą, kuris pritraukia elektronus į vieną molekulės pusę, o kitoje pusėje lieka mažiau elektronų. Taigi viename molekulės gale susidaro dalinis teigiamas krūvis, o kitame – dalinis neigiamas krūvis, todėl molekulė yra polinė. Kitaip tariant, vandens molekulė turi molekulinį dipolį.
Vandens molekulės krūvio atskyrimas laikui bėgant nekinta ir neišnyksta, todėl teigiama, kad tai yra nuolatinis dipolis. Laikinas derinimas, vadinamas momentiniu dipoliu, taip pat gali susidaryti kai kuriose molekulėse, kai elektronai laikinai migruoja į vieną struktūros dalį. Indukuoti dipoliai atsiranda, kai molekulėje esančius elektronus pritraukia arba atstumia polinė molekulė.
Magnetiniai dipoliai yra antra pagrindinė gamtoje aptinkamų dipolių kategorija. Kaip ir elektriniai dipoliai, jie susideda iš dviejų priešingų polių, kurie traukia vienas kitą. Šio tipo sistemos pavyzdžiai yra strypiniai magnetai ir kompaso adatos.
Magneto šiaurinis ir pietinis poliai sukuria dipolį, susilygiuodami su magnetiniu lauku. Fizikai galvoja apie magnetinį dipolį kaip elektros srovės kilpą, besisukantį aplink ašį, kai jis išsilygiuoja. Pavyzdžiui, kompaso adata sukasi tol, kol nukreipia į šiaurę, lygiuodama su žemės lauku. Magnetiniu dipoliu taip pat laikomas elektrono sukimasis aplink atomo branduolį.